Antradienį vakare spaudos konferencijoje O. Šolcas teigė, jog yra paprašęs ginklų rangovų pateikti ginklų sistemų sąrašą, kurias jie galėtų skubiai pristatyti Ukrainos gynybos pajėgoms, kai Vokietijos kariuomenė išeikvos savąsias atsargas.
„Ukraina jau išsirinko iš šio sąrašo ir mes jai skirsime pirkimui reikalingus pinigus“, – sakė O. Šolcas.
Kaip rašoma ketvirtadienio laikraščio „Bild“ numeryje, kovo viduryje pramonės pasiūlyme vis dar buvo keli sunkiosios ginkluotės tipai, kurių, pasak Kijevo, jam prireiks norint atremti Rusijos puolimą šalies rytuose, įskaitant šarvuotas transporto priemones „Boxer“, artilerijos sistemą „Panzerhaubitze“ (PzH) 2000 ir Miunchene įsikūrusios gynybos bendrovės „Krauss-Maffei Wegmann“ gaminamą kovinį tanką „Leopard 2“.
Susiję straipsniai
Kovo pabaigoje, kai sąrašas buvo pateiktas Ukrainos vyriausybei, „Bild“ teigė, kad jis sumažėjo nuo 48 iki 24 puslapių ir į jį buvo įtraukti tik trys iš 15 Kijevo prašomų ginkluotės tipų. Taip pat pranešama, kad Vokietija ignoravo du papildomus Ukrainos vyriausybės prašymus, pateiktus balandžio 9 ir 16 d.
Ataskaita greičiausiai dar labiau pakurstys diplomatinį ginčą tarp Vokietijos ir Ukrainos – O. Šolco koalicinė vyriausybė teigia daranti viską, kad padėtų Ukrainai atlaikyti Rusijos puolimą, o Ukrainos diplomatai kaltina Berlyną, kad šis vilkina ginklų tiekimą, bijodamas išprovokuoti V. Putino tolimesnius veiksmus, galimai nukreiptus į Vakarų valstybes.
Pramonės gaminių, už kuriuos Vokietija sako sumokėsianti, sąraše yra modernios technikos, pavyzdžiui, radiolokacinės sistemos, nuotolinio valdymo ginklų stotys ir šarvuotos transporto priemonės.
Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock trečiadienį mįslingai pareiškė, kad jos vyriausybė anksčiau nusprendė neskelbti informacijos apie ginklų eksportą į Ukrainą.
„Esame nusiuntę prieštankinių raketų, „Stinger“ ir kitų ginklų, apie kuriuos niekada viešai nekalbėjome, garantuojant, kad šie pristatymai įvyktų greitai“, – sakė ji.