Abu kandidatai užsipuolė vienas kitą per interviu, duotus prieš paskutinę minutę rengiamus mitingus ir bendravimo su šalininkais akcijas. M. Le Pen pareiškė, kad viešosios nuomonės apklausos, pranašaujančios pergalę E. Macronui, nepasitvirtins.
„Rinkimų rezultatus nulemia ne apklausos“, – sakė pirmąja moterimi Prancūzijos prezidento poste besitikinti tapti M. Le Pen, pozavusi asmenukėms šiauriniame Lamanšo sąsiaurio mieste Etaplyje.
Ji vėl nusitaikė į savo varžovo planą pakelti pensinį amžių nuo 62 iki 65 metų. Šią reformą dabartinis valstybės vadovas buvo priverstas įšaldyti prieš dvejus metus įsiplieskus įnirtingiems protestams.
„Su Emmanueliu Macronu prancūzai gaus nuosprendį iki gyvos galvos“, – penktadienį pareiškė M. Le Pen.
E. Macronas savo ruožtu sakė, kad jo varžovė bando užmaskuoti autoritarinę „kraštutinių dešiniųjų“ platformą, stigmatizuojančią musulmonus. Jo teigimu, M. Le Pen ketina uždrausti dėvėti skaras viešose vietose ir „atsisakyti mūsų Europos pamatinių tekstų,.. ginančių asmenis, žmogaus teises ir laisves“.
„Milijonai mūsų bendrapiliečių perėjo prie jos partijos ir projekto, nes ji sudaro įspūdį, kad turi atsakymą į perkamosios galios problemą. Tačiau jos atsakymai nėra perspektyvūs“, – sakė E. Macronas radijui „France Inter“.
Paskui jis išvyko į Fižaką pietų Prancūzijoje aptarti „kaimo reikalų ir lengvatinio apmokestinimo darbo“, naujienų agentūrai AFP pranešė jo patarėjas. Vėliau centristas kandidatas ruošiasi duoti paskutinį interviu televizijai. Tuo metu M. Le Pen planuoja sudalyvauti galutiniame mitinge vaizdingame Abvilio mieste.
Nuo vidurnakčio jokiam kandidatui nebebus leidžiama duoti interviu, platinti skrajučių ar rengti agitacijos renginių. Draudimas galios iki sekmadienio 20 val. vietos (21 val. Lietuvos) laiku, kai turėtų būti paskelbtos pirmosios rezultatų prognozės.
Pagal Prancūzijos rinkimų kampanijos taisykles, skirtas neleisti paskutinę minutę paveikti rinkėjų pasirinkimą, taip pat bus draudžiama skelbti nuomonių apklausas.
Mažas rinkėjų aktyvumas
Pasak analitikų, nedalyvauti rinkimuose šįkart gali net 25–30 proc. rinkėjų, ypač kairiųjų pažiūrų piliečiai, nepatenkinti E. Macrono verslui palankiomis iniciatyvomis, tokiomis kaip mokesčių mažinimas įmonėms ir daugiausiai uždirbantiems asmenims.
Ultrakairiųjų lyderis Jeanas-Lucas Melenchonas, kuris per balandžio 10-ąją vykusį pirmąjį turą užėmė trečiąją vietą, atsisakė paraginti milijonus savo sekėjų užkirsti kelią M. Le Pen pergalei balsuojant už buvusį investicijų bankininką.
„Jau aštuonis mėnesius stengiuosi atitraukti žmones nuo tokio susilaikymo, – televizijai „CNews“ sakė M. Le Pen.
„Noriu būti harmonijos prezidentė... sutaikančia žmones su jų lyderiais“, – pridūrė ji.
Šį savaitgalį daugumoje šalies rajonų taip pat prasidės pavasario mokyklinės atostogos, todėl padidės tikimybė, kad daug rinkėjų neateis balsuoti, o šis veiksnys gali nulemti galutinius rezultatus.
Trečiadienį įvykę labai laukti abiejų varžovų televizijos debatai, regis, reikšmingai nepaveikė elektorato nuomonės: dauguma apklausų rodo, kad už E. Macroną ketina balsuoti 53–56 proc. rinkėjų, o už M. Le Pen – 44–47 procentų.
Taigi, prognozuojama gerokai labiau įtempta dvikova nei 2017 metais, kai varžėsi tie patys kandidatai. Tuomet E. Macronas laimėjo sulaukęs 66 proc. rinkėjų palaikymo.
Analitikų nuomone, pasikeitę skaičiai liudija, kad M. Le Pen pastangos sušvelninti ir „dedemonizuoti“ savo partijos įvaizdį pasiteisino tarp reikšmingos dalies rinkėjų.
Jei E. Macronas laimės, jis taps pirmuoju perrinktu prancūzų prezidentu nuo 2002 metų. Tuomet į prezidento postą buvo perrinktas Jacques'as Chiracas (Žakas Širakas), įveikęs M. Le Pen tėvą Jeaną-Marie, kuris pribloškė politinį isteblišmentą, patekęs į antrąjį rinkimų turą.
