Pasak ministro, jo šalis nedelsdama pasitraukia iš OAS ir atšaukia savo atstovų Vašingtone įgaliojimus. D. Moncada pridūrė, jog ši „liūdnai pagarsėjusi organizacija“ nebeturės biurų Nikaragvoje.
„Jos vietinė būstinė uždaryta“, – sakė diplomatijos vadovas, skaitydamas pareiškimą per oficialią transliaciją.
D. Moncada pažymėjo, kad Nikaragva nuo sekmadienio nebedalyvauja „visuose apgaulinguose šios pabaisos mechanizmuose: vadinamojoje Nuolatinėje taryboje, vadinamosiose komisijose, vadinamuosiuose susitikimuose, vadinamajame Amerikų viršūnių susitikime“.
„Nedalyvausime jokioje šios velniškos blogio priemonės, vadinamos OAS, veikloje“, – pridūrė URM vadovas.
Prezidento Danielio Ortegos – 76 metų buvusio partizano, valdžioje esančio nuo 2007 metų – vyriausybė paskelbė apie Nikaragvos pasitraukimą iš OAS 2021 metų lapkritį.
Šis regioninis blokas pasmerkė D. Ortegos perrinkimą ketvirtajai kadencijai iš eilės. Prieš tą balsavimą buvo sulaikyta daug pretendentų ir politinių oponentų.
Pagal protokolą buvo numatyta, kad išstojimas vyks dvejus metus, kad Managva galėtų įgyvendinti visus dar neįvykdytus įsipareigojimus organizacijai.
„Iki tol Nikaragva yra visateisė narė ir privalo laikytis visų savo įsipareigojimų“, – rašoma OAS pareiškime reikalaujant, kad vyriausybė „gerbtų“ savo santykius su bloku.
Regiono kaimynė Venesuela, iš OAS oficialiai pasitraukusi 2020 metais, Nikaragvos pasitraukimą pavadino „drąsiu“ žingsniu ir pavadino šią organizaciją „JAV imperializmo priemone“.
„Uždaro duris į taiką“
Sprendimas trauktis priimtas, kovą tuomečiam Nikaragvos nuolatiniam atstovui prie OAS Arturo McFieldsui nustebinus Nuolatinės tarybos sesiją savo pareiškimu, kad jis smerkia D. Ortegos „diktatūrą“.
Diplomatas taip pat suabejojo prezidento politinių oponentų suėmimo aplinkybėmis.
„Negaliu suprasti vyriausybės motyvų, tačiau šis pasitraukimas įvyko praėjus mėnesiui po mano kalbos OAS“, – sekmadienį AFP sakė A. McFieldsas.
Organizacijos biurai, šiuo metu prižiūrimi negausaus administracinio personalo, „istoriškai buvo mūsų šalyje ir istoriškai prisidėjo prie taikos Nikaragvoje“, pareiškė A. McFieldsas.
„Vyriausybė uždaro duris į taiką“, – pridūrė A. McFieldsas.
2016 metais OAS pasiuntė į Nikaragvą daugiausia nesėkmingą tarpininkavimo misiją, opozicijai apreiškus, kad D. Ortega apgaule užsitikrino trečią kadenciją iš eilės prezidento poste ir paskyrė savo žmoną Rosario Murillo viceprezidente.
Organizacija paragino Nikaragvos valdžią įgyvendinti rinkimų sistemos reformą, o po generalinio sekretoriaus Luiso Almagro vizito 2017 metais OAS ir Managva pasirašė atitinkamą susitarimą.
Tačiau ši iniciatyva žlugo po neramumų 2018 metais, kai antivyriausybiniai protestai keliems mėnesiams paralyžiavo šalį. Tuomet per smurtines represijas žuvo 355 žmonės, šimtai buvo sulaikyti, o dar tūkstančiai ištremti, nurodo OAS Amerikų žmogaus teisių komisija.
D. Ortega ne kartą draudė OAS atstovams įvažiuoti į Nikaragvą ir atlikti tyrimą dėl protestų ir jų malšinimo, kaltindamas regioninį bloką kišimusi į šalies vidaus reikalus.
2021 metų birželį, kai prieš prezidento rinkimus buvo areštuojami D. Ortegos politiniai oponentai, L. Almagro įspėjo, kad vyriausybė Managvoje gali būti laikoma „diktatūra“, nes „valdžia veikė nesilaikant teisės viršenybės principų“.
