Jei parlamento pasiūlymas, pateiktas po balsavimo dėl nepasitikėjimo kadenciją baigiančia vyriausybe, bus patvirtintas, naujuoju premjeru taps 36 metų Dritanas Abazovičius, kurio partija šiuo metu turi tik keturis mandatus 81 vietų teisėkūros asamblėjoje.
Prognozuojama, kad nauja dauguma bus itin trapi: vyriausybės pertvarkymui, kurį parlamentas gali baigti iki penktadienio, pritaria 46 įstatymų leidėjai.
D. Abazovičius – kairiųjų pažiūrų liberalas, ankstesniame ministrų kabinete ėjęs vicepremjero pareigas – vasario pradžioje inicijavo balsavimą dėl nepasitikėjimo, teigdamas, kad tuometė vyriausybė neištesėjo savo pažadų.
D. Abazovičius pažadėjo paspartinti Juodkalnijos stojimo į ES procesą ir kovoti su korupcija, giliai įsišaknijusia šioje šalyje, turinčioje maždaug 620 tūkst. gyventojų.
„Ketiname pašalinti kliūtis Juodkalnijai, suteikti valstybei veikiančias institucijas ir stabilumą“, – neseniai sakė buvęs vicepremjeras.
„Užuot ginčijęsi, turėtume susitaikyti ir bandyti kurti europietišką perspektyvą“, – paragino jis.
Pokyčiai vyriausybėje svarstomi nepraėjus nė dvejiems metams po to, kai Juodkalnijos rinkėjai išstūmė iš valdžios įtakingo prezidento Milo Djukanovičiaus Demokratinę socialistų partiją (DPS), tris dešimtmečius valdžiusią šią mažytę Balkanų šalį.
Nors DPS liko už borto, tarp provakarietiškų jėgų ir įvairių Serbijai bei Rusijai artimų partijų išliko reikšmingų politinių nesutarimų, apsunkinusių valdymą.
Beveik trečdalis juodkalniečių save laiko etniniais serbais, o kai kurie net nepripažįsta Juodkalnijos nepriklausomybės.
DPS parlamentarai nurodė, kad balsuos už naująją vyriausybę, bet nebus jos dalimi.
ES palaikantis D. Abazovičius ir toliau aršiai kritikuoja M. Djukanovičių, kaltindamas jį turint autokratiškų polinkių.
Naująją vyriausybę rems mažesnės politinės jėgos, palaikomos etninių mažumų politikų ir nedidelės proserbiškos partijos.
Pasak analitikų, naujoji vyriausybė bus laikina, o pagrindinis jos tikslas bus pasirengti pirmalaikiams parlamento rinkimams, taip pat prezidento rinkimams 2023 metais.
Remiantis neseniai atlikta apklausa, tik 14 proc. juodkalniečių palaiko mažumos vyriausybės idėją, o daugiau kaip pusė apklaustųjų pasisako už pirmalaikius rinkimus.
Juodkalnija nuo nepriklausomybės nuo Serbijos paskelbimo 2006 metais laikosi provakarietiško kurso, o 2017 metais įstojo į NATO.
