Artimiausiomis dienomis šalis ketina atsisakyti ne vieną dešimtmetį vykdytos neutralumo politikos ir žengti koja kojon su savo kaimyne bei ilgamete sąjungininke saugumo srityje – Suomija. Helsinkis sekmadienį ruošiasi oficialiai paskelbti apie savo ketinimą stoti į NATO.
Tačiau kai kurie švedai mano, kad procesas vyksta per greitai.
„Manau, kad visi norėtų daugiau laiko, nes tai didžiulis klausimas“, – naujienų agentūrai AFP sakė socialdemokratas Stefanas Lofvenas, 2014–2021 metais ėjęs Švedijos premjero pareigas.
„Tuo pat metu žinome, kad ne visada gauni tiek laiko, kiek norėtum“, – pridūrė jis.
Kai kurie abejojantieji mano, kad jų kaimynai pernelyg greitai ir tvirtai apsisprendė dėl prisijungimo prie Vakarų karinio aljanso.
Susiję straipsniai
Suomija, turinti 1 300 km ilgio sieną su Rusija ir itin glaudžiai bendradarbiaujanti Švedija gynybos srityje, ketvirtadienį žengė istorinį pirmąjį žingsnį, kai suomių prezidentas ir premjerė pasisakė už stojimą į NATO.
„Norėčiau, kad Suomija būtų galėjusi palaukti. Tai nėra ideali situacija – esame liepsnojančio karo viduryje“, – AFP sakė buvusi užsienio reikalų ministrė Margot Wallstrom, ilgametė narystės priešininkė, nenoriai pradėjusi keisti savo nuomone šiuo klausimu.
Atspindint skeptikų požiūrius, socialinėje žiniasklaidoje neseniai žaibiškai paplito Stokholmo poziciją pašiepiantis vaizdas: jame matyti, kaip Švedijos pareigūną vaidinantis ponas Bynas, kopijuoja Suomijos kolegą, pasirašantį prašymą dėl narystės NATO.