„Po karinės dalies bus taikos procesas, bus derybų stalas ir tikrai bus taika. Klausimas – su kuo Ukraina ves derybas, su kokiu Rusijos prezidentu. Tai priklauso ir nuo dabartinio Rusijos prezidento noro“, – sakė V. Zelenskis.
Jo nuomone, dabartinis Kremliaus šeimininkas nesuvokia, kas šiuo metu vyksta.
„Jis gyvena savo informaciniame pasaulyje, nesuprasdamas, kad Ukraina nesutiks daryti nuolaidų“, – teigė V. Zelenskis.
Anot Ukrainos prezidento, derybos su Vladimiru Putinu bus įmanomos, „kai jis grįš į tikrovę ir supras, kad žūsta daug žmonių. Tada bus galima pamėginti, jei dar nebus per vėlu, eiti diplomatiniu keliu, būtent su šia Rusijos valdžia“, – pareiškė V. Zelenskis.
Jis pridūrė, kad, kruvinam karui tęsiantis, Ukrainos visuomenės noras vesti derybas „kasdien mažės“.
Vakarams stinga vienybės
V.Zelenskis pareiškė, kad Vakarai lieka susiskaldę dėl paramos jo šaliai masto.
„Kalbėdami apie vienybę, kalbame apie ginklus. Mano klausimas toks: ar tokia vienybė šiuo metu egzistuoja? Aš jos nematau. Įgytume didžiulį pranašumą prieš Rusiją, jei būtume visiškai vieningi“, – Pasaulio ekonomikos forume Davose teigė V. Zelenskis.
Apie Kinijos poziciją: mus tenkina status quo
Rusijai pradėjus karą prieš Ukrainą, Kinija pasirinko poziciją būti nuošalyje. Kyjivą tenkina toks status quo.
Kaip praneša portalas „rbc.ua“, tai pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
„Aš nesu įsitikinęs, kad Kinija tai darys (skatins Rusiją užbaigti karą). Manau, kad Kinija pasirinko politiką būti nuošalyje. Manau, kad Ukrainą tenkina būtent ši politika. Tai geriau negu pagalba Rusijai“, - sakė jis.
Anot Ukrainos vadovo, „norėtųsi tikėtis, kad Kinija už nugaros nevykdys kitokios politikos, mus tenkina šis status quo“.
V. Zelenskis teigė kol kas nematąs Ukrainai priešiškų Kinijos žingsnių.
„Deja, aš nematau ir Kinijos paramos, nors mūsų šalių santykių istorija yra gana nebloga ir ilga“, - konstatavo Ukrainos prezidentas.
„rbc.ua“ primena, kad pernai Kinija išliko svarbiausia Ukrainos prekybos partnerė. Jos dalis Ukrainos užsienio apyvartoje (prekių ir paslaugų eksportas ir importas) sudarė 12 proc. (19,4 mlrd. dolerių).
