JT vyriausioji žmogaus teisių komisarė Michelle Bachelet per šią savaitę surengtą seniai planuotą kelionę aplankė Sindziango regioną, kur, kaip teigia Jungtinės Valstijos, yra vykdomas uigūrų ir kitų musulmonų mažumų „genocidas“, siunčiant šiuos žmones į „perauklėjimo stovyklas“.
„Esame susirūpinę, kad Pekino valdžios šiam vizitui primestos sąlygos nesudarė galimybių išsamiam ir nepriklausomam žmogaus teisių padėties [Kinijoje] įvertinimui, įskaitant Sindziangą, kur vykdomas genocidas ir nusikaltimai žmoniškumui“, – sakoma JAV valstybės sekretoriaus Antony Blinkeno pranešime.
JAV diplomatijos vadovas pakartojo savo šalies poziciją, kad Kinijos valdžia nesuteikė M. Bachelet laisvos prieigos per seniai suplanuotą kelionę, ir pridūrė, kad Jungtinės Valstijos „susirūpinusios“ dėl Pekino „pastangų varžyti jos vizitą ir juo manipuliuoti“.
M. Bachelet anksčiau šeštadienį, tebebūdama Kinijoje, teisino savo vizitą ir pabrėžė, kad šis apsilankymas „nėra tyrimas“, bet paragino Kiniją vengti „savavališkų ir beatodairiškų priemonių“ vykdant plataus masto „kovos su terorizmu“ priemones Sindziango regione.
Komisarė teigė, kad jos kelionė suteikė galimybę „atvirai“ pasikalbėti su Kinijos valdžia, taip pat su pilietinės visuomenės grupėmis ir akademikais.
M. Bachelet tapo pirmąją per 17 metų JT žmogaus teisių vadove, apsilankiusia Kinijoje. Vizitas buvo surengtas po ilgai trukusių derybų dėl kelionės sąlygų.
„Perspėti nesiskųsti“
„Mus dar labiau neramina pranešimai, kad Sindziango gyventojai buvo perspėti nesiskųsti ir atvirai nekalbėti apie sąlygas regione, siekiant nesuteikti jokių užuominų apie šimtų dingusių uigūrų buvimo vietą arba daugiau kaip milijono sulaikytų asmenų sąlygas“, – pažymėjo A. Blinkenas.
„Aukštajai komisarei turėjo būti leista konfidencialiai susitikti su uigūrų ir kitų tautinių mažumų diasporos bendruomenių Sindziange šeimų nariais, kurie nėra sulaikymo įstaigose, bet jiems draudžiama išvykti iš to regiono“, – pridūrė jis.
M. Bachelet pareiškimus taip pat nedelsdami sukritikavo aktyvistai ir nevyriausybinės organizacijos. Jie kaltino komisarę suteikus Pekinui svarbią propagandinę pergalę.
Teisių gynimo grupės ir užsienyje gyvenantys uigūrai kaltino M. Bachelet, kad ji esą buvo įtraukta į sklandžiai suplanuotą Komunistų partijos spektaklį, įskaitant pokalbį su prezidentu Xi Jinpingu, ir kad šis vizitas vėliau valstybinėje žiniasklaidoje buvo pavaizduotas kaip „abipusis aukštų Kinijos teisių idealų pripažinimas“.
M. Bachelet biuras vėliau paaiškino, kad komisarė neišsakė jokio tiesioginio palaikymo Kinijos žmogaus teisių politikai.
„Atsistatydinti – vienintelis reikšmingas dalykas, ką ji gali nuveikti dėl Žmogaus teisių tarybos“, – sakė Pasaulio uigūrų kongreso atstovas Dilxatas Raxitas. Tuo metu JAV gyvenanti uigūrų aktyvistė Rayhan Asat savo „Twitter“ žinutėje vadino komisarės vizitą „visiška išdavyste“.
Įvykių liudininkai ir žmogaus teisių grupės sako, kad daugiau kaip 1 mln. žmonių laikomi indokrinavimo stovyklose Kinijos vakariniame pakraštyje esančiame Sindziango regione ir kad Pekino režimas tokiu būdu siekia sunaikinti uigūrų islamo kultūrą bei priverstinai asimiliuoti su šalies gyventojų daugumą sudarančiais kinais haniais.
Pekinas šiuos kaltinimus atmeta ir tvirtina, kad stovyklose žmonėms teikiamas profesinis išsilavinimas, siekiant sumažinti islamistų ekstremizmo grėsmę.
