„Nevyksiu į šį viršūnių susitikimą, nes nekviečiamos visos Amerikos šalys, ir aš manau, kad svarbu pakeisti ištisus dešimtmečius mums primetinėtą politiką: atskirtį“, – per savo eilinę spaudos konferenciją kalbėjo Meksikos lyderis.
Baltieji rūmai dar nebaigė rengti kvietimų į vėliau šią savaitę Los Andžele vyksiantį susitikimą sąrašo. JAV prezidentas Joe Bidenas išsakė ketinimų nekviesti į šį renginį Kubos, Venesuelos ir Nikaragvos atstovų, nes Vašingtonas šias šalis kaltina esant nedemokratiškomis ir engiant savo žmones.
Nicolas Maduro, kurio perrinkimą 2018 metais plačiai kritikavo tarptautiniai stebėtojai, Vašingtonas laiko neteisėtu Venesuelos vadovu, o opozicijos lyderį Juaną Guaido pripažįsta laikinuoju krizės apimtos šalies prezidentu.
Nikaragvos prezidento Danielio Ortegos, kuris taip pat kaltinamas autoritarizmo stiprinimu, dalyvavimui artėjančiame susitikime Vašingtonas taip pat sako griežtą „ne“.
Praėjusio mėnesio pabaigoje paklaustas, ar susitikime dalyvaus Kubos vyriausybės atstovai, jo koordinatorius Kevinas O'Reilly pateikė ne tokį aiškų atsakymą, sakydamas, kad už tai atsakingi Baltieji rūmai.
Prezidentas J. Bidenas nori, kad birželio 6–10 dienomis vyksiančiame Amerikų aukščiausiojo lygio susitikime būtų pademonstruota demokratija Lotynų Amerikoje ir sustiprintas bendradarbiavimas migracijos srityje – tai yra vienas svarbiausių Jungtinių Valstijų politinių prioritetų.
Abejonių dėl savo dalyvavimo taip pat reiškė Argentinos, Bolivijos, Hondūro ir 14 Karibų jūros regiono valstybių bloko lyderiai, o Čilė prisijungė prie raginimų dėl kuo platesnio atstovavimo.