Savarankiškas, demokratinis Taivanas gyvena nuolat jausdamas autoritarinės Kinijos invazijos grėsmę. Kinija tvirtina, kad Taivanas yra jos teritorijos dalis ir galiausiai bus vėl bus susigrąžintas, prireikus – jėga.
Pagal JAV Kongreso priimtą įstatymą, Vašingtonas turi parduoti Taibėjui ginkluotės, kad sala galėtų apsiginti nuo daug didesnės Pekino kariuomenės.
JAV prezidentą Joe Bideną abi didžiosios partijos spaudžia plėsti ryšius su Taivanu, Vašingtonui varžantis su Pekinu dėl įtakos Azijos ir Ramiojo vandenyno regione.
Trečiadienį Vašingtonas paskelbė pritaręs laivų ir laivų sistemų atsarginių dalių pardavimui ir „logistinei techninei pagalbai“. Visa tai padidins Taivano pajėgumus veikti drauge su Jungtinėmis Valstijomis ir kitomis sąjungininkėmis, sakoma pranešime.
„Siūlomas pardavimas prisidės prie gavėjos antvandeninių laivų laivyno išlaikymo, padidindamas jos pajėgumus atremti dabartines ir būsimas grėsmės“, – sakoma Pentagono Gynybos saugumo bendradarbiavimo agentūros (DSCA) pareiškime.
Tai bus ketvirtas ginklų pardavimas Taivanui, JAV prezidento poste dirbant J. Bidenui, ir trečias pardavimas šiais metais.
„Praktiniai poreikiai“
Taibėjus ketvirtadienį sakė, kad susitarimas turėtų įsigalioti po mėnesio.
Jis padės Taivano laivams „išlaikyti deramą įrangą... ir patenkinti praktinius kovinio pasirengimo užduočių poreikius atsižvelgiant į pastaruoju metu padažnėjusią kinų lėktuvų ir karo laivų veiklą aplink mūsų jūrą ir oro“ erdvę, pažymėjo taivaniečių Gynybos ministerija.
Kinija savo žvanginimą ginklais sustiprino Taivano prezidento postą 2016 metais užėmus Tsai Ing-wen. Ji atmeta Pekino poziciją, kad Taivanas yra Kinijos teritorijos dalis.
Kinijos Užsienio reikalų ministerija ketvirtadienį pareiškė, kad Pekinas „griežtai nepritaria“ ginklų pardavimui ir jį „griežtai smerkia“.
„Kinija ir toliau imsis ryžtingų bei tvirtų priemonių savo suverenumui ir saugumo interesams ginti“, – per eilinę spaudos konferenciją sakė atstovas Zhao Lijianas.
Kaip rodo naujienų agentūros AFP surinkti duomenys, pernai į Taivano oro erdvės gynybos zoną Kinija pasiuntė iš viso 969 karinius lėktuvus. Šis skaičius yra daugiau kaip dvigubai didesnis lyginant su padėtimi ankstesniais metais – 2020-aisiais į šią zoną buvo pasiųsta apie 380 lėktuvų.
Šiemet šis skaičius jau viršijo 470.
Praėjusią savaitę Kinija sakė griežtai nepritarianti JAV ir Taivano prekybos deryboms, Taibėjui ir Vašingtonui paskelbus apie pradedamą naują iniciatyvą ekonominiams ryšiams stiprinti.
Gegužės pabaigoje lankydamasis Japonijoje J. Bidenas, atsakydamas į klausimą, deklaravo atviriausią per kelis dešimtmečius pažadą, kad Vašingtonas gintų Taivaną karinėmis priemonėms, jeigu Pekinas surengtų invaziją.
Tačiau vėliau Baltieji rūmai tvirtino, kad jų „strateginio dviprasmiškumo“ politika dėl to, ar JAV kištųsi, nepasikeitė.
