Jei iniciatyvai bus pritarta, ji gali nuversti centristinių pažiūrų ministrą pirmininką ir toliau blokuoti Vakarų Balkanų šalių pastangas prisijungti prie Europos Sąjungos.
Opozicinė centro dešiniųjų partija GERB šią procedūrą pradėjo praėjusią savaitę, sprendimą motyvuodama tuo, kad augant infliacijai vyriausybė netinkamai tvarkosi su viešaisiais finansais ir ekonomine politika.
Ministro pirmininko Kirilo Petkovo vadovaujama koalicija turi tik 109 iš 240 parlamentarų paramą po to, kai prieš isteblišmentą nusistatęs populistinis judėjimas ITN anksčiau šį mėnesį pasitraukė iš valdančiosios koalicijos.
Priežastimis jis nurodė nesutarimus dėl biudžeto ir vis šiltesnius K. Petkovo ryšius su Šiaurės Makedonija, nepaisant įsisenėjusio neišspręsto kultūrinio ginčo tarp šalių.
Bulgarija blokuoja Šiaurės Makedonijos, o taip pat ir Albanijos siekį prisijungti prie ES. Bulgarijos vyriausybė reikalauja, kad Šiaurės Makedonija oficialiai pripažintų, kad makedonų kalba yra bulgarų kalbos dialektas, savo konstitucijoje pripažintų bulgarų mažumą ir užkirstų kelią „neapykantos kalboms“ prieš Bulgariją.
Tuo metu Šiaurės Makedonija teigia, kad jos tapatybė ir kalba nėra diskutuotinos.
Rusijos invazija į Ukrainą vasario 24 dieną paskatino Europos Sąjungą apsvarstyti galimybę paspartinti narių priėmimo procesą Vakarų Balkanuose, kur Maskva vis dar turi didelę įtaką.
Tačiau Bulgarija ir toliau stabdo Šiaurės Makedonijos pažangą siekiant tapti Bendrijos nare. Ji jau 17 metų turi ES kandidatės statusą, o 2020 metais Skopjei buvo uždegta žalia šviesa pradėti derybas dėl narystės, nors derybų pradžios data nenustatyta.
Šiaurės Makedonijos prezidentas Stevo Pendarovskis praėjusią savaitę sakė, kad toks vilkinimas daro neigiamą poveikį valstybei.
„Varomoji jėga“ sprendžiant ginčą su Šiaurės Makedonija
Europos Komisija ne kartą žadėjo, kad šešių Vakarų Balkanų šalių ateitis yra ES. Narystė Bendrijoje yra laikoma paskata siekti demokratinių, politinių ir ekonominių reformų Balkanų šalyse.
Į ES siekiančios įstoti šešios Vakarų Balkanų valstybės – Albanija, Bosnija, Kosovas, Juodkalnija, Šiaurės Makedonija ir Serbija – yra skirtinguose šio proceso etapuose.
Prancūzija, kuri šiuo metu rotacijos tvarka pirmininkauja ES, pareiškė, kad ji deda pastangas, kad paruoštų dirvą prieš ketvirtadienį numatytą Bendrijos ir Vakarų Balkanų lyderių susitikimą.
Prancūzijos Europos reikalų ministras Clement'as Beaune'as sakė, kad, vykstant karui Ukrainoje, 27 šalių blokui tenka pareiga „atgaivinti“ savo plėtros procesą Balkanuose.
Jis sakė, kad Prancūzijos vyriausybė „suaktyvino ir atnaujino derybas“ tiek su Šiaurės Makedonija, tiek su Bulgarija, tiek su kitomis ES narėmis.
„Turiu vilties, kad mums pavyks, tačiau dar reikia daug nuveikti“, – pareiškė C. Beaune'as.
Serbijos, Šiaurės Makedonijos ir Albanijos delegacijos planuoja kartu dalyvauti ES ir Vakarų Balkanų aukščiausiojo lygio susitikime, taip demonstruodamos regiono bendradarbiavimą po „Atvirų Balkanų“ iniciatyvos, kuria siekiama palengvinti prekybą regione ir spręsti kitus klausimus.
„Sprendimas dalyvauti aukščiausiojo lygio susitikime ir dirbti drauge yra dar vienas žingsnis mūsų šalių pažangos link, taip pat aiškus ženklas, kad, nepaisant daugybės kliūčių, mes ir toliau konstruktyviai prisidedame prie eurointegracijos kelio“, – sakoma Serbijos prezidento Aleksandro Vučičiaus kanceliarijos pareiškime.
Anksčiau A. Vučičius sakė, kad trijų šalių vadovai gali boikotuoti aukščiausiojo lygio susitikimą, matyt, nesant pakankamos pažangos dėl jų narystės ES.
Sofijos universiteto politikos mokslų profesorius Danielis Smilovas sakė, kad Bulgarijos ministras pirmininkas K. Petkovas yra „varomoji jėga“ siekiant išspręsti ginčą su Šiaurės Makedonija ir kad jo vyriausybės žlugimas gali susilpninti šias pastangas.
„Šiaurės Makedonijos situacijai tai gana blogai, nes dabar paprasčiausiai neturime stabilios daugumos parlamente, kad galėtume uždegti žalią šviesą susitarimui, – kalbėjo jis. – O pirmininkaujanti Prancūzija pasiūlė labai pagrįstą susitarimą.“
Praėjusią savaitę abiem šalims buvo išsiųstas Prancūzijos parengtas susitarimo projektas, kuris oficialiai nebuvo viešai paskelbtas.
Praėjusiais metais Bulgarijoje vyko treji visuotiniai rinkimai. Jei po trečiadienio balsavimo vyriausybė žlugs, gali tekti rengti ketvirtus rinkimus per kiek daugiau nei metus. Gruodį suformuota K. Petkovo koalicija žadėjo išrauti šalyje klestinčią korupciją.
