Tačiau ukrainiečiai nemato galimybių derėtis dabartinėmis sąlygomis. Norint, kad okupantai išeitų, reikėtų jiems ką nors pasiūlyti. Ukraina nemato, ką galėtų pasiūlyti Rusijai mainais į pasitraukimą. Taigi, Ukraina kovos, kol išsikovos geresnes derybines pozicijas.
Tuo tarpu Rusijai reikalingas greitesnis taikos ar bent jau paliaubų susitarimas, nes padėtis ateityje turi tendenciją prastėti. Tiek dėl karinių praradimų, kuriuos bus sunku atkurti sankcijų fone, tiek dėl griežtėsiančių sankcijų, tiek tiek visiškai sutraukytų politinių ryšių, tiek dėl beveik neišvengiamų socialinių neramumų, kuriuos sukels prasta ekonominė situacija ir užsitęsęs karas. Politikos strategas ir verslo konsultantas Michailas Šeitelmanas teigia, kad Rusija gali pati pasiūlyti šį tą Ukrainai, kad galėtų atsitraukti su pergale.
„Putinas siekia taikos... Tai tiesa. Dabar sunkiausi mūšiai vyksta fronte... Rusija metė viską, ką turi. Visi ginklai, lėktuvai, visi kariškiai ten. Tą patį jie padarė ir antrajame fronte – ideologiniame. Šią savaitę jie metė viską, ką turi, siekdami įbauginti Vakarus ir Ukrainą, įtikinti juos, kad pergalė neįmanoma“, – teigia M. Šeitelmanas.
Netikėtai Dmitrijus Peskovas, Vladimiro Putino spaudos atstovas, paskelbė, kad Maskva yra pasiruošusi aptarti būsimą Chersono ir Zaporižės regionų statusą.
„Tai yra Putino „šūvis“: „Viskas, vaikinai, susitarkime. Mes jums perduosime Chersono ir Zaporožės sritis, o jūs pripažinsite Krymą ir Donbasą rusiškais“, – teigia M. Šeitelmanas.
Panašią nuomonę turi ir kiti politikos ekspertai. Nors Rusija dažnai kalba apie Chersono referendumus ir rusina šį regioną, jo gynybai permesti seni tankai. Atrodo, kad tai bus Putino pasiūlymas Ukrainai. Kurio pastaroji vis tiek nepriims – Chersono kryptis šiuo metu ir taip yra sėkmingiausia Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms, o su didesne Vakarų ginkluotės parama Chersoną tikrai įmanoma išvaduoti. Be to, Ukraina yra pasiryžusi išlaikyti Krymą ir Donbasą legalia savo dalimi, net jei rusai sutiktų atsitraukti tik iki vasario 23 dienos ribų.
