Septyni įstatymų leidėjai iš etninės Vengrijos UDMR, jaunesniosios valdančiosios koalicijos partijos, inicijavo įstatymo projektą, prisidengdami vaikų išnaudojimo prevencija ir vaikų teisių skatinimu. Balandžio 27 d. Senatas tyliai pritarė įstatymo projektui, o parlamento žemieji rūmai, Deputatų rūmai, kurie turi galutinį žodį, turėtų balsuoti šį mėnesį.
Įstatymo projektą remiantys parlamentarai teigė, kad Rumunijai kelia grėsmę lyčių teorijos, kurios „užvaldė Vakarų Europą“ ir „kelia pavojų krikščioniškoms vertybėms bei tradicinei krikščioniškai šeimai“.
Tačiau aktyvistai teigia, kad įstatymo projektas kenkia tiems patiems žmonėms, kuriuos, kaip teigiama, jis nori apsaugoti.
„Jei cenzūra Rumunijoje taps priimtina, kentėsime visi. Jei vaikų teisė į informaciją ir švietimą gali būti cenzūruojama tokiu brutaliu būdu, kentės visi jaunuoliai“, – RFE/RL sakė LGBT teisių gynimo grupės „Accept“ vykdomoji direktorė Teodora Ion-Rotaru.
Panašūs 2021 m. birželį kaimyninėje Vengrijoje priimti teisės aktai sulaukė aštrios Europos Komisijos kritikos, kuri pradėjo teisinius veiksmus prieš Budapeštą. Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pavadino tai „gėda“.
„Tai absoliučiai nehumaniškas įstatymo projektas, nukreiptas prieš bendruomenę, kuri turi tokias pačias teises kaip ir dauguma“, – sakė liberalios partijos „Išsaugokime Rumunijos sąjungą“ įstatymų leidėjas ir Žmogaus teisių komisijos narys Katalinas Tenita.
„Tai neliberali politika, sekanti [Vengrijos ministro pirmininko] Viktoro Orbano pėdomis“, – sakė jis ir teigė, kad įstatymas bus „naudojamas kaip priemonė prieš LGBT bendruomenę, kuri taps atpirkimo ožiu.
RFE/RL susisiekė su įstatymo projekto bendrainiciatoriumi Zakarijasu Zoltanu, tačiau publikavimo metu įstatymų leidėjas neatsakė. Kitas UDMR įstatymų leidėjas Botondas Csoma sakė RFE/RL, kad įstatymo projektas nebuvo konkrečiai remiamas etninės vengrų partijos, nors plačiau komentuoti atsisakė.
Teisių gynėjai taip pat teigia, kad siūlomas įstatymas prieštarauja Konstitucijai ir gali turėti plataus masto pasekmių.
„Jei vaikas eina gatve ir pamato „Pride“ eitynes, jei per televiziją pamato siužetą apie homoseksualus arba žiūri Rumunijos valdžios institucijų patvirtintą filmą su LGBT tematika, visa tai pagal įstatymą būtų neteisėta“, – sakė Ion-Rotarau.
„Tokia cenzūra, žinoma, daro poveikį mūsų bendruomenei, bet taip pat ir žurnalistams, reklamos pramonės žmonėms, medikams, psichikos sveikatos ekspertams.... LGBT žmonės yra visur“, – pridūrė ji.
Aktyvistai nerimauja, kad įstatymo projektas, kuriuo iš dalies keičiamas 2004 m. vaikų apsaugos įstatymas, yra per daug neapibrėžtas ir juo gali pasinaudoti fanatikai, siekdami susidoroti su LGBT bendruomene.
Viename iš siūlomo įstatymo straipsnių sakoma, kad vaikas „turi teisę būti apsaugotas nuo bet kokiomis priemonėmis skleidžiamo turinio apie nukrypimą nuo lyties, kuri nustatyta gimstant (gydytojo), arba lyties keitimo ar homoseksualumo populiarinimo“.
Bukarešto IT projektų vadovas Octavian Cristea, turintis 8 mėnesių sūnų, taip pat nepritaria.
„Tai visiškai idiotiška. Nematau tame jokios prasmės. LGBT bendruomenė yra mūsų bendruomenės dalis. Jų negalima išnaikinti“, – sakė jis RFE/RL. – XXI a. Europos šaliai tai per daug.“
„Tai tas pats, kas drausti mėlyną spalvą – tarsi negalima vaikams pasakoti apie mėlyną spalvą. Tai juokinga“, – pridūrė vyras.
Kai kurie aktyvistai ir įstatymų leidėjai sakė, kad siūlomas įstatymas yra ginklas iš Rusijos propagandos arsenalo.
„Tokio lygio [Rusijos] kišimasis vyksta jau šešerius ar septynerius metus, kurstydamas baimę dėl tradicinės šeimos, – sakė K.Tenita. – Negaliu įrodyti, kad [etninių vengrų įstatymų leidėjai] dirba Rusijos naudai, tačiau jų interesai sutampa su Rusijos interesais.“
2013 m. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė įstatymą, draudžiantį „netradicinių lytinių santykių propagandą“ tarp nepilnamečių. Dėl šio įstatymo buvo cenzūruojami filmai ir reklamos, nukreipti prieš aktyvistus ir uždarytos grupės, teikiančios paramą LGBT bendruomenei. Rusijos teisių gynėjai ir tarptautinės priežiūros institucijos teigė, kad įstatymas paskatino Rusijos LGBT bendruomenės diskriminaciją ir piktnaudžiavimą.
Vengrijos V. Orbanas pastaraisiais metais palaikė artimus santykius su V. Putinu. Dėl V. Orbano kovų su Europos Sąjunga Vengrijos ministras pirmininkas tapo naudingu V. Putino sąjungininku. Abu lyderiai rado bendrą kalbą aktualiais socialiniais ir kultūriniais klausimais, tokiais kaip žiniasklaidos vaidmuo ar LGBT teisės.
Nors V. Orbanas kritikavo V. Putino išpuolį prieš Ukrainą, jis nepritarė energetinėms sankcijoms Rusijai ir atsisakė leisti tiekti ginklus Ukrainai per Vengriją.
Florinas Buhuceanu, organizacijos „Accept“ direktorius, sako, kad įstatymo projektas pateikiamas „Rusijos invazijos į Ukrainą kontekste, dėl kurios mes tampame pažeidžiami. Dabar ne laikas žaloti įstatymus, kurie buvo priimti siekiant apsaugoti teises“.
„LGBT žmonės susiduria su priešiškumu. Lengva sąmoningai naudoti šią neapykantos priemonę... visuomenėje, kuri keičiasi, bet keičiasi lėtai“, – sakė jis.
F.Buhuceanu mano, kad šiuo metu svarstomas įstatymo projektas yra siekis susilpninti paramą tokioms vertybėms, kurias propaguoja ES institucijos.
„Tai prieš ES nukreipta darbotvarkė, ir turiu omenyje visus teisėkūros bandymus pakeisti žmogaus teisių įstatymus. Tai yra naudojimasis vaikais, siekiant pulti.... Tai yra ta pati neliberalios filosofijos rūšis, kuria siekiama suskaldyti idėjas ir vertybes, kurios, mūsų nuomone, yra būtinos Europai ir Rumunijos demokratijai“, – dėstė rumunas.
„Rusijos švelniosios užsienio politikos darbotvarkėje numatyta skatinti tradicines šeimos vertybes Vidurio ir Rytų Europoje, – pridūrė Ion-Rotaru. – Ji siekia poliarizuoti ir išjudinti visuomenę, kuri tarnauja tam tikriems tikslams: sukurti neliberalią ir autoritarinę visuomenę. Ji taip pat silpnina paprastų žmonių ir valdžios santykius, kelia nepasitikėjimą... ir propaguoja idėjas, prieštaraujančias Rumunijos visuomenės poreikiams.“
Socialiai konservatyvi Rumunija dekriminalizavo homoseksualumą 2001 m., t. y. dešimtmečiu vėliau nei kai kurios Europos Sąjungos šalys. Paskutinis asmuo, įkalintas už homoseksualumą, buvo paleistas 1998 m.
Rumunijos stačiatikių bažnyčia, kuriai priklauso daugiau kaip 85 proc. rumunų, yra varomoji jėga, remianti „tradicinę“ šeimą.
Visuomenės nuomonės apklausa, kurią 2021 m. atliko apklausos bendrovė „Avangarde“, parodė, kad tik 12 proc. žmonių Rumunijoje mano, kad LGBT bendruomenė turėtų turėti daugiau teisių, o 57 proc. teigė, kad neturėtų. š62 proc. teigė, kad tradicinės šeimos vaidmuo turėtų būti sustiprintas specialiu įstatymu.
Parengta pagal RFE/RL inf.
