Nors Lenkija ketvirtadienį patvirtino, kad Irane sulaikytas jos mokslininkas, Austrija griežtai atmetė pranešimus, kad sulaikyti kokie nors jos diplomatai. Panašų pareiškimą vėlai trečiadienį paskelbė Jungtinė Karalystė.
Pranešimai pasirodė augant įtampai tarp Teherano ir pasaulio galybių dėl įstrigusių bandymų atgaivinti 2015 metų branduolinį susitarimą ir pastaruoju metu padažnėjus Vakarų šalių piliečių sulaikymams šalyje.
Trečiadienį Irano naujienų agentūra „Fars“ ir valstybinė televizija pranešė, kad Revoliucinė gvardija suėmė kelis užsienio diplomatus, įskaitant britą, kaltindama juos šnipinėjimu. Kada jie suimti, nepranešta.
„Revoliucinės gvardijos žvalgybos tarnyba nustatė ir suėmė užsienio ambasadų diplomatus, kurie šnipinėjo Irane“, – paskelbė „Fars“ ir pridūrė, kad vėliau iš šalies buvo išsiųstas britų diplomatas.
Vis dėlto valstybinė televizija pranešė, kad šis britas, JK vyriausybės misijos Irane vadovo pavaduotojas Gilesas Whitakeris, buvo išsiųstas tik iš „teritorijos“ centrinėje Irano dalyje, kur buvo sulaikyti diplomatai.
Londonas greitai paneigė, kad buvo suimtas ambasadoriaus pavaduotojas, o ketvirtadienį britų ambasadorius Irane sakė, kad minimas diplomatas iš Irano išvyko dar pernai.
„Šie pranešimai, kad šiuo metu sulaikytas mūsų ambasadoriaus pavaduotojas, yra labai įdomūs... Iš tikrųjų jis išvyko iš Irano praėjusių metų gruodį, pasibaigus jo komandiravimui“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė britų ambasadorius Simonas Shercliffas.
Irano valstybinė televizija apkaltino G. Whitakerį „vykdant žvalgybos operacijas“ karinėse teritorijose.
Lenkas laikytas 10 mėnesių
Vienas valstybinės televizijos žurnalistas sakė, kad diplomatas „buvo vienas iš tų, kurie su šeima kaip turistai išvyko į Šahdado dykumą“, turėdamas omenyje Kermano provincijoje centrinėje Irano dalyje esančią vietovę.
Uolėta ir kalnuota Šahdado dykuma su senoviniais griuvėsiais, esanti už maždaug 810 km į pietryčius nuo Teherano, tarp užsieniečių yra populiari lankytina vieta.
Prieš pasirodant S. Shercliffo komentarui, Britanijos vyriausybė jau buvo kategoriškai paneigusi pranešimus apie tariamą ambasadoriaus pavaduotojo sulaikymą.
„Pranešimai apie britų diplomato areštą Irane yra visiškai neteisingi“, – sakė JK užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai.
Viena taip pat paneigė iraniečių žiniasklaidos pranešimus, kad tarp areštuotųjų yra „Austrijos ambasados patarėjos kultūros klausimais sutuoktinis“ Ronaldas Geschirras.
„Dėl žiniasklaidos pranešimų: visi darbuotojai ir jų giminaičiai Teherane laikosi gerai, niekas nebuvo areštuotas“, – naujienų agentūrai AFP sakė Austrijos užsienio reikalų ministerijos atstovė.
Tačiau Lenkijos užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Lukaszas Jasina ketvirtadienį patvirtino, kad „Irane 2021 metų rugsėjį atimta laisvė Lenkijos piliečiui, pripažintam mokslininkui“. Jo pavardės atstovas nenurodė.
„Imamasi konsulinių ir diplomatinių veiksmų, kad mūsų pilietis galėtų kuo greičiau grįžti į Lenkiją“, – sakė L. Jasina. Jis pažymėjo, kad Varšuva palaiko kontaktus su „šalimis sąjungininkėmis“, bet detalių nepateikė, tik paprašė gerbti šeimos privatumą.
Irano valstybinė televizija parodė vyro, kurį įvardijo kaip „Maciejų Walczaką, Lenkijos Mikalojaus Koperniko universiteto mikrobiologijos katedros vedėją“, nuotraukų.
Įtemptos derybos
„Šis universitetas yra susijęs su sionistiniu režimu“, – sakė televizija, turėdama omenyje nesutaikomą Irano priešininką Izraelį.
Izraelis griežtai nepritaria 2015 metų Irano ir pasaulio galybių branduoliniam susitarimui, nes mano, kad jis kelia grėsmę jo saugumui.
M. Walczakas „atvyko į Iraną kartu su trimis kitais asmenimis mokslinių mainų tikslais, tačiau tuo metu, kai buvo atliekami raketų bandymai, jis kaip turistas nuvyko į Šahdado dykumos regioną“, pranešė valstybinė televizija.
Pasak televizijos, jis paėmė uolienų ir dirvožemio mėginių.
Tačiau minėto Lenkijos universiteto atstovas Marcinas Czyzniewskis sakė, kad tai „sena istorija“.
Pasak jo, Iranas nurodo trijų žmonių vardus, bet du iš šių žmonių prieš kelis mėnesius sugrįžo į Torunę, kur įsikūręs Mikalojaus Koperniko universitetas.
Įtampa tarp Irano ir Vakarų galybių pastaruoju metu yra padidėjusi.
Pagal 2015 metais pasirašytą branduolinę sutartį, oficialiai vadinamą Bendruoju visapusišku veiksmų planu (Joint Comprehensive Plan of Action, JCPOA), Iranas įsipareigojo smarkiai apriboti savo branduolinę programą mainais į kai kurių jam taikomų ekonominių sankcijų atšaukimą.
Tačiau ši sutartis pakibo ant plauko, kai 2018-aisiais iš jos vienašališkai pasitraukė tuometinis JAV prezidentas Donaldas Trumpas, ir Vašingtonas grąžino sankcijas šiitiškai respublikai.
Reaguodamas Teheranas palaipsniui liovėsi vykdyti kai kuriuos savo įsipareigojimus pagal JCPOA.
Pernai balandį buvo pradėtos derybos dėl JCPOA atgaivinimo. Tačiau šių metų kovą jos įstrigo, nesugebėjus išspręsti Teherano ir Vašingtono nesutarimų.
Praėjusią savaitę Kataras Dohoje surengė netiesiogines Irano ir JAV derybas, kurios buvo dalis pastangų atgaivinti 2015 metų sutartį dėl Teherano branduolinės programos, tačiau po dviejų dienų šios diskusijos baigėsi be jokio proveržio.
Keliolika Vakarų šalių piliečių yra sulaikyti Irane, o aktyvistai teigia, kad tai yra įkaitų paėmimo politika, kuria siekiama iš Vakarų išsireikalauti nuolaidų.
