Spėjama, kad per judviejų derybas daugiausia dėmesio bus skiriama ekonominėms priemonėms, nors jokio esminio diplomatinio proveržio nesitikima.
Kelionę po Vidurinius Rytus tęsiantis J. Bidenas Betliejų aplankys po susitikimų su Izraelio pareigūnais ir prieš vizitą į Saudo Arabiją.
Nuo 2014 stringant izraeliečių ir palestiniečių taikos deryboms, vienas amerikiečių pareigūnas pranešė, kad delegacija „paskelbs apie keletą svarbų sprendimų... tokiais klausimais kaip palestiniečių ekonominių galimybių gerinimas“.
JAV delegacija pristatys planus iki kitų metų pabaigos visoje Gazos Ruože ir Vakarų Kranto teritorijoje įdiegti spartesnio 4G interneto infrastruktūrą. Tokiu būdu siekiama pagerinti gyvenimo sąlygas palestiniečiams, jų kaimynams izraeliečiams jau diegiant 5G tinklus.
J. Bidenas taip pat paskelbs apie „reikšmingą finansavimo paketą“ ligoninėms Izraelio aneksuotoje Rytų Jeruzalėje, trečiadienį pranešė minėtas JAV pareigūnas.
Prieš susitikimą su M. Abbasu J. Bidenas turėtų apsilankyti vienoje iš šių ligoninių. Per šį vizitą jo nelydės Izraelio pareigūnai.
Vis tik JAV prezidentas ketvirtadienį aiškiai leido suprasti neketinąs atšaukti savo pirmtako Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) kontroversiško sprendimo pripažinti Jeruzalę Izraelio sostine. Šis žingsnis supykdė palestiniečius, laikančius miesto rytinę dalį savo būsimos valstybės sostine.
„Viena šalia kitos“
Izraeliui uždraudus palestiniečių politinę veiklą Jeruzalėje, JAV prezidentas su M. Abbasu susitiks Betliejuje.
Palestiniečių prezidentas pareigas eina nuo 2005 metų ir pernai atšaukė rinkimus, pareiškęs, kad Izraelio pareigūnai atsisakė garantuoti teisę balsuoti Rytų Jeruzalėje.
J. Bidenas ketvirtadienį pakartojo, kad Vašingtonas remia „dviejų valstybių sprendinį abiem tautoms, kurių šaknys šioje žemėje yra gilios ir senos ir kurie gyventų viena šalia kitos taikos ir saugumo sąlygomis“.
Nors Izraelio premjeras Yairas Lapidas (Jairas Lapidas) patikino, kad remia dviejų valstybių sprendinį, nesitikima, kad šis laikinasis vadovas imsis kokių nors žingsnių taikos susitarimui pasiekti prieš lapkritį paskirtus visuotinius rinkimus.
Izraeliečių vyriausybė pastaruoju metu laikosi „konflikto mažinimo“ politikos, imdamasi įvairių ekonominių priemonių – pavyzdžiui, išduoda palestiniečiams daugiau leidimų dirbti žydų valstybėje.
Pernai Pasaulio bankas nustatė, kad skurdo lygis palestiniečių teritorijose siekia 27 procentus. Balandį bankas pareiškė, kad perspektyvos ten „išlieka nestabilios ir susijusios su papildoma politine ir saugumo rizika“.
Kitas sustojimas – Džida
Vis dėlto jau kelis dešimtmečius trunkančio konflikto sprendimas nebuvo svarbiausias prioritetas per J. Bideno susitikimą su Y. Lapidu Jeruzalėje.
Pagrindinis ketvirtadienio derybų klausimas buvo Irano branduolinė programa ir Teherano parama islamistų grupuotėms, tokioms kaip Gazos Ruožą kontroliuojantis judėjimas HAMAS.
J. Bidenas ir Y. Lapidas pasirašė naują saugumo paktą, kuriuo Vašingtonas įsipareigojo panaudoti visą savo „nacionalinę galią“, kad Iranas neįgytų branduolinio ginklo.
Vašingtonas šiuo metu bando atkurti Teherano ir pasaulio galingųjų valstybių branduolinį susitarimą, iš jo 2018 metais pasitraukus D. Trumpui.
Po vizito Vakarų Krante J. Bidenas iš Izraelio skris į Saudo Arabiją, kuri yra Irano regioninė varžovė.
Tai bus pirmasis viešai patvirtintas tiesioginis skrydis iš Tel Avivo į Persijos įlankos karalystę, nepripažįstančią žydų valstybės.
Laukdama J. Bideno Saudo Arabija, regis, pademonstravo atvirumą Izraeliui: Rijadas anksti penktadienį paskelbė, kad panaikina apribojimus „visiems vežėjams“, norintiems naudotis karalystės oro erdve.
Tokiu žingsniu faktiškai panaikinami suvaržymai orlaiviams, skrendantiems į Izraelį ir iš jo.
Saudo Arabija jau ilgą laiką pabrėžia, kad laikosi prieš daugelį dešimtmečių suformuotos Arabų Lygos pozicijos neužmegzti oficialių ryšių su žydų valstybe, kol nebus išspręstas konfliktas su palestiniečiais.
JAV prezidentas dar turi susitikti susitikti su Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos arabų šalių vadovais, besirenkančiais Saudo Arabijos mieste Džidoje aptarti nestabilių naftos kainų.
