Ceremonijoje Pitivjė stotyje, esančioje už 100 km į pietus nuo Paryžiaus, su prezidentu dalyvaus saujelė tuos įvykius pergyvenusių žmonių, deportuotų aštuoniais konvojais į nacių stovyklą.
Savo kalboje E. Macronas reikš susirūpinimą dėl šalyje išliekančios antisemitizmo grėsmės, kuri „vis dar tyko, kartais klastingai“, pranešė vienas prezidentūros pareigūnas.
Valstybės vadovas smerks „istorinį revizionizmą“ – ypač dėl Prancūzijos karo laikų lyderio Philippe'o Petaino, kolaboravusio su nacių režimu, vaidmens, pridūrė pareigūnas.
Renginyje taip pat dalyvaus istorikas ir garsus nacių medžiotojas Serge'as Klarsfeldas, taip pat kalinimą koncentracijos stovykloje išgyvenusi Ginette Kolinka.
Ceremonijoje dalyvaus ir Prancūzijos geležinkelių tinklo vadovas Jeanas-Pierre'as Farandou.
E. Macronas buvusioje Pitivjė stotyje turi pasirodyti apie 15 val. vietos (16 val. Lietuvos) laiku.
Pastatas, kur keleiviai nebeaptarnaujami nuo 1960 metų pabaigos, buvo pertvarkytas į Holokausto memorialą, atidarytą šio mėnesio pradžioje.
„Ši stotis yra vieta, kur šis įvykis Prancūzijoje virsta Europos genocidu“, – sakė Šoa memorialo, skirto deportacijoms iš Prancūzijos atminti, direktorius Jacques'as Fredjas.
„Tai unikali atminties vieta Prancūzijoje“, – pridūrė jis.
Naujasis 400 kvadratinių metrų ploto centras daugiausia skirtas mokslininkams, pabrėžė J. Fredjas.
„Tai prioritetas, atsižvelgiant į didėjantį antisemitizmą, rasizmą ir sąmokslo teorijas“, – pareiškė memorialo vadovas.
Iš 13 tūkst. žydų, nacių okupantų įsakymu areštuotų prancūzų pareigūnų Paryžiuje ir jo priemiesčiuose, o paskui atgabentų į Pitivjė stotį, 4 115 buvo vaikai.
Tie įvykiai buvo praminti Žiemos velodromo gaudynėmis, nes Prancūzijos policija 8 160 žydų, įskaitant pagyvenusius ir ligotus žmones, išvežė į dviračių lenktynių trasą 15-ajame Paryžiaus rajone.
Iš ten suimtieji buvo gabenami į Pitivjė ir kitas vietas, o paskui – į nacių koncentracijos stovyklas. Iš jų sugrįžo tik kelios dešimtys kalinių.
