Po praeitą savaitę Fidžyje įvykusio viršūnių susitikimo paskelbtame pareiškime Ramiojo vandenyno regiono lyderiai paragino Hagoje įsikūrusį TTT pasiųsti aiškią žinią, kad valstybės privalo „apsaugoti dabarties ir būsimų kartų teises nuo klimato kaitos neigiamų padarinių“.
Valstybės, kurių daugelis salų nedaug iškilusios virš jūros lygio ir jau dabar yra smarkiai veikiamos klimato kaitos padarinių, viliasi, kad šiuo žingsniu būtų padidinta daug ŠESD išmetančių šalių teisinė atsakomybė ir būtų paskatinta imtis veiksmų.
Lyderiai taip pat paskelbė, kad jų regione susidarė klimato ekstremalioji padėtis, kelianti „egzistencinę“ grėsmę.
Kad šis planas būtų svarstomas TTT, jį balsų daugumą dar turėtų patvirtinti rugsėjį vyksiančios Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos dalyvės.
Ši iniciatyva prasidėjo 2019 metais vienoje Pietų Ramiojo vandenyno universiteto auditorijoje. Tąsyk apie 27 teisės studentai laišku kreipėsi į Ramiojo vandenyno regiono lyderius, prašydami paremti kampaniją, ir Vanuatu į šį kvietimą atsiliepė.
Vienas iš kampanijos sumanytojų buvo Fidžyje studijuojantis 26 metų Vishalas Prasadas.
Jis per praeitą savaitę Suvoje vykusį viršūnių susitikimą sakė naujienų agentūrai AFP, kad net iš neįpareigojanti Tarptautinio Teisingumo Teismo „patariamoji nuomonė“ sukeltų „toli siekiančių padarinių“.
V. Prasadas išreiškė viltį, kad teismui pradėjus svarstyti šį pareiškimą tai taptų perspėjimu teršėjams.
Ramiojo vandenyno regione klimato kaitos „egzistencinė grėsmė, jos tikrovė“ yra „gana bauginama“, sakė studentas.
Australija – dėmesio centre
Šiame regione kylantis jūros lygis ir smarkėjančios audros jau dabar kelia didelių rūpesčių.
„Jau dabar kasdien matome padarinius. Matome besiformuojančius ciklonus. Matome, kaip perkeliamos bendruomenės“, – kalbėjo V. Prasadas.
Tuvalu užsienio reikalų ministras Simonas Kofe'is sakė AFP norįs, kad Vanuatu kampanija sulauktų paramos, nes ji „atitinka mūsų pastangas apsaugoti savo žmones, veikiamus klimato kaitos“.
Mažesnės salos taip pat tikisi, kad Ramiojo vandenyno salų forumo narės Australija ir Naujoji Zelandija nuveiks daugiau.
Australija yra viena didžiausių pasaulyje anglių ir dujų eksportuotojų.
„Aiškiai ir nuosekliai pasisakiau mums prašant ambicingesnių įsipareigojimų klimatui“, – po ketvirtadienį pasibaigusio susitikimo sakė Fidžio ministras pirmininkas Frankas Bainimarama.
„Mums reikia nutraukti savo priklausomybę nuo iškastinio kuro, įskaitant anglis. To prašome Australijos, Naujosios Zelandijos“ ir kitų daug ŠESD išmetančių šalių, pridūrė jis.
Žaliųjų organizacija „Greenpeace“ sveikino Australijos palaikymą siūlymui, kad TTT spręstų dėl įsipareigojimų stabdyti klimato kaitą.
„Tačiau šis palaikymas negali būti vertinamas izoliuotai“, – sakė „Greenpeace“ Australijos padalinio aktyvistė Steph Hodgins-May.
„Australija privalo būti ne vien remti ėjimą klimato teisingumo link per kampaniją dėl TTT patariamosios išvados, bet ir siekti ambicingesnių klimato veiksmų, įsipareigodama nepradėti jokių naujų anglių ir dujų projektų.“
