Jemeną karas krečia nuo 2014 metų, kai Irano remiami husių sukilėliai užėmė sostinę Saną. Tai išprovokavo kitais metais prasidėjusią Saudo Arabijos vadovaujamos koalicijos karinę intervenciją, remiančią į keblią padėtį patekusią Jemeno vyriausybę.
Tačiau balandžio 2-ąją buvo paskelbtos paliaubos, atnaujintos birželio 4-ąją ir suteikusios retą atokvėpį nuo smurto didžiojoje šalies dalyje, taip pat iš dalies palengvinusios gyventojų patiriamus nepriteklius.
Dabar paliaubos buvo pratęstos iki spalio 2-osios pagal naują susitarimą, „apimantį šalių įsipareigojimus intensyvinti derybas, kad kuo greičiau būtų sudaryta išplėstas paliaubų susitarimas“, sakoma JT specialiojo pasiuntinio Jemenui Hanso Grundbergo pranešime.
Per karą Jemene žuvo šimtai tūkstančių žmonių – tiek tiesiogiai per susirėmimus, tiek netiesiogiai. Dar milijonai gyventojų buvo priversti palikti savo namus per konfliktą, kurį Jungtinės Tautos laiko didžiausia dabartine humanitarine krize.
„Dabartinių paliaubų pagrindinis uždavinys išlieka pastangos suteikti juntamą paramą civiliams ir kurti aplinką, palankią konflikto taikiam išsprendimui per visapusį politinį procesą“, – pridūrė H. Grundbergas.
Vienas JT pareigūnas praeitą mėnesį sakė, kad humanitarinė pagalba reikalinga daugiau kaip dviem trečdaliams iš 30 mln. gyventojų Jemene, atsidūrusiame prie bado ribos.
„Ateinančiomis savaitėmis intensyvinsiu savo susitikimus... kad užtikrinčiau, jog visos šalys visokeriopai laikysis paliaubų įsipareigojimų“, – sakė H. Grundbergas ir pridūrė, jog nori „nukreipti Jemeną keliu į tvarią taiką“.
Paliaubų buvo daugiausiai laikomasi, nors konflikto šalys ir kaltino viena kitą pažeidimais.
Europos Sąjunga sveikino sprendimą pratęsti paliaubas ir ragino visas šalis palaikyti JT taikos pastangas. Anot Bendrijos, paliaubos atnešė „apčiuopiamos naudos“ ir žymi „ilgiausią sąlyginės ramybės laikotarpį Jemene per daugiau kaip septynerius metus“.