Tęsiantis Maskvos pradėtam karui Ukrainoje, Vidaus reikalų ministerija pabrėžė, kad turi būti griežčiau vertinama, ar atvykstantieji nekelia grėsmės nacionaliniam saugumui arba viešajai tvarkai.
Pernai Rusijos piliečiams buvo išduota daugiau nei 11 tūkst. vizų, o nuo karo pradžios vasarį iki birželio vidurio – kiek per 900.
Latvijos atstovybės užsienyje nuo vasario 25-osios nebepriima Rusijos piliečių prašymų išduoti vizą. Jos dabar suteikiamos tik išimtiniais atvejais – humanitariniais sumetimais, Europos Sąjungos šalių piliečių artimiesiems, sunkios ligos ar giminaičių mirties atveju. Toks pat modelis taikomas Estijoje, Lietuvoje, Lenkijoje ir Čekijoje.
Anot VRM, vizų apribojimus būtina griežtinti, nes Ukrainoje kariaujantys Rusijos piliečiai daro karo nusikaltimus, o rusų pareigūnai savo kasdieniu darbu leidžia Maskvai tęsti agresiją.
Latvijos pareigūnams taip pat kelia susirūpinimą tai, kad dėl karo į Rusiją nelegaliai patenka daugiau ginklų ir sprogstamųjų medžiagų.
Be to, Rusijos žiniasklaida jau ilgą laiką propaguoja neapykantą NATO, ES ir žmonėms, nepalaikantiems Maskvos užsienio politikos, nurodė VRM.
Ministerija priminė, kad Baltarusija savo ruožtu remia invaziją į Ukrainą ir vasarį suteikė Rusijos kariuomenei placdarmą puolimui prieš kaimyninę šalį.
Minskas taip pat glaudžiai bendradarbiauja su Maskva žvalgybos srityje, o pernai ėmė organizuoti masinius neteisėtų migrantų srautus į Lietuvą, Latviją ir Lenkiją, pabrėžė VRM.
Tuo metu Kamerūno piliečiai vis dažniau prašo vizų Latvijos atstovybėje Egipte, bet jų pateikiami dokumentai neretai būna suklastoti – taigi, tokių asmenų atvykimas irgi gali kelti grėsmę nacionaliniam saugumui, nurodė latvių pareigūnai.
