„Šio regiono šalys dėl savo padėties turi pagrįstą teisę imtis savarankiškų priemonių, vadovaudamosi savo saugumo interesais“, – pareiškė trečiadienį ministras Estijos televizijos laidoje „Terevisioon“.
„Kai aš tai paaiškinau kitų ES šalių užsienio reikalų ministrams, jie pripažino, jog tai iš tikrųjų problema: Estijoje gyvena apie milijoną suaugusiųjų, o per šešis mėnesius per mūsų teritoriją perėjo 300 tūkst. šalies agresorės piliečių. Kiek pasieniečių reikia kiekvienam šalies agresorės piliečiui patikrinti? Visa tauta saugos tik sieną?“ – retoriškai klausė Estijos diplomatijos vadovas.
Paklaustas, ar tai gali reikšti, jog jei ES mastu nebus susitarta dėl Rusijos piliečių įvažiavimo į Bendriją ribojimo, prie jos rytinės sienos esančios šalys tai padarys savarankiškai, U. Reinsalu atsakė:
„Jos gali tai padaryti savo pačių teritorijos atžvilgiu. Bet aš turiu pasakyti, jog daugelio ES šalių užsienio reikalų ministrai pripažino šio galimo žingsnio teisėtumą, turėdami omenyje tą faktą, kad su Rusija besiribojančių valstybių situacija yra visiškai kitokia negu valstybių, kurios yra už 2 tūkst. kilometrų nuo Rusijos“.
Estijos URM vadovas pranešė antradienį svarstęs šį klausimą su savo kolegomis iš Latvijos, Lietuvos, Lenkijos ir Suomijos. Pasak jo, bendri pasienio šalių veiksmai yra galimi, jei ES atsisakys papildomai apriboti Rusijos piliečių įvažiavimą į savo teritoriją.
