Kreipdamasis į šios Vidurio Azijos šalies parlamentą K.Ž.Tokajevas taip pat pasiūlė 2023 metų pirmąjį pusmetį surengti pirmalaikius parlamento rinkimus po to, kai šiais metais jo šalyje kilo politinė krizė, pareikalavusi daugiau kaip 200 žmonių gyvybių.
„Siūlau 2022 metų rudenį surengti pirmalaikius prezidento rinkimus“, – sakė K.-J. Tokajevas, teigdamas, kad reikia imtis priemonių „stiprinti mūsų valstybingumą“ ir „išlaikyti reformų tempą“.
Eiliniai Kazachstano prezidento rinkimai turėjo įvykti 2024-aisiais, o parlamento – metais vėliau.
K.Ž.Tokajevo teigimu, parlamento rinkimai vyks po to, kai anksčiau šiais metais priimtais konstitucijos pakeitimais buvo nustatyti „visiškai nauji politinės sistemos su sąžiningomis ir atviromis žaidimo taisyklėmis standartai“.
Be to, K.Ž.Tokajevas siūlo, kad prezidentas galėtų dirbti tik vieną septynerių metų kadenciją, o ne dvi penkerių metų kadencijas, kaip yra dabar.
Sausio neramumai sukrėtė energijos išteklių turtingą Kazachstaną, vieną stabiliausių Centrinės Azijos šalių, kurios nepriklausomybę įgijo 1991 metais žlugus Sovietų Sąjungai.
K.Ž.Tokajevas kadaise buvo laikomas valdančiu eksprezidento Nursultano Nazarbajevo, pareigas ėjusio tris dešimtmečius, šešėlyje. Tačiau po sausį šalį apėmusio politinio chaoso dabartinis valstybės vadovas sustiprino savo pozicijas savo mentoriaus sąskaita.
