Keisti planus ir atidėti jų įgyvendinimą nuspręsta iniciatyvą pasmerkus Briuseliui, Vašingtonui ir tarptautinėms žmogaus teisių organizacijoms.
Pagal naująjį projektą iš dalies pakeistos taisyklės dabar turi įsigalioti spalio 20 dieną.
Kokių naujų taisyklių norėjo Izraelis?
Taisyklėse, kurios turėjo įsigalioti pirmadienį, buvo numatyta, kad į Vakarų Krantą norintys atvykti užsieniečiai turi prašyti išduoti vizą likus ne mažiau kaip 45 dienoms iki atvykimo. Atvykėliai taip pat būtų buvę priversti deklaruoti bet kokį turimą ir paveldimą turtą.
Tam tikrais atvejais jiems tektų sumokėti iki 70 tūkst. šekelių (apie 20,6 tūkst. eurų) užstatą.
Siūlyta palestiniečių universitetuose įvesti kvotas universitetų dėstytojų ir užsienio studentų skaičiams – atitinkamai 100 ir 150 per metus.
Taip pat siekta, kad užsienio pilietis, užmezgęs santykius su palestiniečiu ar palestiniete, per 30 dienų apie tai praneštų Gynybos ministerijai.
Pirminiame 97 puslapių dokumente taip pat buvo nurodoma, kad palestiniečių sutuoktiniams, turintiems užsienio šalies pasą, iš pradžių bus išduodami trijų arba šešių mėnesių galiojimo leidimai gyventi. Vėliau daugumai tokių asmenų būtų tekę pusmečiui išvykti iš Vakarų Kranto ir tik tada jie galėtų gauti naują dokumentą.
Kas pasikeitė?
Sekmadienį Izraelio gynybos ministerijai pavaldi institucija COGAT, atsakinga už palestiniečių civilinius reikalus, paskelbė patikslintą tekstą, įsigaliosiantį per „dvejų metų bandomąjį laikotarpį“.
Įpareigojimo per 30 dienų deklaruoti romantinius santykius atsisakyta. Be to, nuspręsta neįvesti universitetuose dėstytojų ir užsienio studentų kvotų.
Taip pat atsisakyta reikalavimo užsienio pilietybę turintiems palestiniečių sutuoktiniams kelis mėnesius praleisti ne Vakarų Krante vizos atnaujinimo laikotarpiu. Prašyme išduoti vizą nebereikia nurodyti žemės nuosavybės ar paveldimo turto.
Planai įvesti naujas taisykles buvo atidėti, 19 ieškovų jas užginčijus Izraelio Aukščiausiajame Teisme.
Viena iš ieškovių, Izraelio žmogaus teisių organizacija „HaMoked“, pažadėjo tęsti teisinę kovą, o peržiūrėtas taisykles pavadino diskriminacinėmis.
„Buvo pašalinti kai kurie skandalingiausi elementus“, – sakė „HaMoked“ vykdomoji direktorė Jessica Montell.
„Tačiau pagrindinė problema išlieka: Izraelis neleis tūkstančiams šeimų gyventi kartu, jei vienas iš sutuoktinių yra užsienio pilietis – dėl akivaizdžiai politinių demografinės inžinerijos priežasčių“, – pridūrė J. Montell.
Kokia buvo vietos ir tarptautinė reakcija?
Palestiniečių ministras pirmininkas Mohammadas Shtayyeh pirmadienį pavadino taisykles „rasistinėmis“ ir pareiškė, kad jos nukreiptos prieš palestiniečių kilmės užsieniečius, taip pat prieš „asmenis, kurie solidarizuojasi su Palestina“.
JAV ambasadorius Izraelyje Tomas Nidesas sakė, kad ir toliau „energingai bendraus“ su žydų valstybe dėl naujųjų taisyklių, ragindamas vyriausybę atlikti „būtinus pakeitimus“.
Hanan Ashrawi, buvusi aukšto rango Palestinos išsivadavimo organizacijos (PLO) narė, per „Twitter“ parašė, kad šios taisyklės yra „skirtos ne tik akademiniams mainams ir kultūriniam gyvenimui kontroliuoti ir riboti, bet ir yra atgrasi demografinės inžinerijos forma, skirta valdyti santuokas ir šeimyninį gyvenimą“.
Liepą už švietimą atsakinga eurokomisarė Mariya Gabriel pareiškė: „Izraelis gauna didelės naudos iš [mainų programos] „Erasmus+“; [Europos] Komisija nuomone, jis turėtų sudaryti palankesnes sąlygas studijuoti palestiniečių universitetuose, užuot apsunkinęs jas.“
