Vizitas surengtas praėjus kiek daugiau nei savaitei po to, kai Serbija ir Kosovas pasirašė svarbų susitarimą dėl laisvo asmenų judėjimo tarp dviejų šalių tvarkos.
Susitarimas buvo pasiektas po kelias savaites Briuselyje vykusių derybų, surengtų po šią vasarą Kosovą supurčiusių neramumų, per kuriuos serbų protestuotojai blokavo sienos kirtimo punktus ir šaudė į policiją dėl Kosovo valdžios plano įvesti naujus kelionės dokumentus asmenims, įvažiuojantiems į šalies teritoriją su serbiškais asmens tapatybės dokumentais.
Etniškai susiskaldžiusiame Mitrovicos mieste maždaug tūkstantis vietos serbų pasitiko A. Brnabič mojuodami Serbijos vėliavomis ir laikydami plakatus su užrašais „Turime tik vieną ministrą pirmininką“ ir „Sveiki atvykę į Serbiją, šventąją Kosovo žemę“.
„Nuoširdžiai tikiuosi, kad laikinosios Prištinos institucijos iš tiesų įsipareigos vesti dialogą ir rasti tam tikrą kompromisą, būtiną ilgalaikiam Belgrado ir Prištinos santykių normalizavimui“, – spaudos konferencijoje sakė Serbijos premjerė, turėdama omenyje Kosovo valdžios institucijas.
„To mums reikia ne tik dėl mūsų integracijos į Europą, bet ir dėl mūsų pačių“, – pridūrė ji.
Serbija nuo 2012 metų yra kandidatė į Europos Sąjungą, tačiau dauguma ekspertų abejoja šalies galimybėmis įstoti į bloką, kol Belgradas ir Priština nėra sudarę susitarimo dėl santykių normalizavimo.
Griežta apsauga
A. Brnabič delegacija keliavo lydima gausios apsaugos. Prie pagrindinių rajono kelių budėjo NATO kariai, o ore ratus suko sraigtasparnis.
Per vienos dienos vizitą Kosove 46 metų premjerė ketino aplankyti kelias švietimo įstaigas, serbų ortodoksų vienuolyną ir pabendrauti su vietos ūkininkais.
Šis rajonas seniai yra dviejų bendruomenių konflikto židinys po kruvino praėjusio amžiaus 10-o dešimtmečio karo ir NATO bombardavimo kampanijos, atvėrusios kelią Kosovui 2008 metais vienašališkai paskelbti nepriklausomybę nuo Serbijos.
Serbija labai piktinasi dabartiniu Kosovo statusu ir niekada nepripažino jo nepriklausomybės.
Kosovo šiaurėje gyvenantys serbai atsisakė pripažinti Prištinos valdžią ir iš esmės liko lojalūs Serbijos vyriausybei Belgrade.
Dar vienas įtampą tarp šalių keliantis klausimas yra transporto priemonių valstybiniai numeriai. Priština reikalauja, kad vietos serbai, kurių automobiliai važinėja su serbiškais registracijos numeriais, juos pasikeistų į Kosovo numerius.
Sekmadienį Serbijos prezidentas Aleksandras Vučičius pareiškė, kad Vokietija ir Prancūzija pasisiūlė atsiųsti daugiau pasiuntinių, kurie padėtų vesti derybas su Priština.
1999 metais Kosovo etninių albanų dauguma, remiama NATO karo lėktuvų, kovojo su serbų pajėgomis.
2008-aisiais Kosovas paskelbė nepriklausomybę, kurią pripažino dauguma ES valstybių narių, tačiau ne visos.
Po pastarųjų neramumų NATO vadovas Jensas Stoltenbergas pareiškė, kad 3 700 Kosove dislokuotų NATO taikdarių padarys viską, kas būtina saugiai aplinkai užtikrinti.
