JAV Atstovų Rūmų pirmininkė N. Pelosi lankosi Armėnijoje

JAV Atstovų Rūmų pirmininkė Nancy Pelosi šeštadienį atvyko į Armėniją, prieš kelias dienas vykusiems šalies susirėmimams su Azerbaidžanu pakenkus Vakarų pastangoms tarpininkauti dėl ilgalaikės taikos.

 Nancy Pelosi.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
 Nancy Pelosi.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Sep 17, 2022, 8:09 PM

Per Armėnijos ir Azerbaidžano karių susirėmimus žuvo 215 žmonių, abi pusės kaltina viena kitą dėl antradienį prasidėjusių kautynių, kurios baigėsi ketvirtadienio naktį, tarpininkaujant tarptautinei bendruomenei.

Tai buvo didžiausi nesutaikomų priešininkių susirėmimai nuo 2020-ųjų karo dėl Kalnų Karabacho regiono.

N. Pelosi sakė, kad jos vizitas yra „tvirto Jungtinių Valstijų įsipareigojimo dėl taikios, klestinčios ir demokratinės Armėnijos, dėl stabilaus ir saugaus Kaukazo regiono įtaigus simbolis“.

Ji yra aukščiausio rango JAV pareigūnas, nuvykęs į Armėniją nuo šios mažytės šalies nepriklausomybės paskelbimo 1991 metais, byrant Sovietų Sąjungai.

Trijų dienų vizitas „suvaidins didelį vaidmenį užtikrinant mūsų saugumą“, prieš atvykstant N. Pelosi sakė Armėnijos parlamento pirmininkas Alenas Simonianas.

Armėnija ir Azerbaidžanas dėl Kalnų Karabacho kariavo du karus – 10-ajame dešimtmetyje ir 2020-aisiais.

JAV drauge su Prancūzija ir Rusija pirmininkauja Minsko tarpininkų grupei, vadovavusiai dešimtmečius trunkančioms, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) globojamoms Baku ir Jerevano taikos deryboms.

„Informuosime apie stiprią... Jungtinių Valstijų, kaip ESBO Minsko [grupės] pirmininko ir Armėnijos ilgamečio draugo, paramą ilgalaikiam konflikto Kalnų Karabache sureguliavimui“, – sakoma N. Pelosi pareiškime.

Naujausias smurto protrūkis įvyko Armėnijos artimiausiai sąjungininkei Maskvai sutelkus dėmesį į beveik prieš septynis mėnesius pradėtą savo karą Ukrainoje.

Analitikai sako, kad naujausi Armėnijos ir Azerbaidžano susirėmimai didele dalimi nubraukė Vakarų pastangas siekiant Baku ir Jerevano susitarimo.

Karas Ukrainoje pakeitė jėgų pusiausvyrą regione, Rusijai susiduriant su vis didesne tarptautine izoliacija.

Vadovauti Armėnijos ir Azerbaidžano santykių normalizavimo procesui, apimančiam taikos derybas, sienos klausimą ir transporto jungčių atblokavimą, ėmėsi Europos Sąjunga.

Per šešias 2020 metų karo savaites žuvo daugiau kaip 6,5 tūkst. abiejų šalių karių. Karas baigėsi tarpininkaujant Rusijai paskelbtomis paliaubomis.

Pagal susitarimą Armėnija atidavė Azerbaidžanui nemažai jos ne vieną dešimtmetį kontroliuotų teritorijų, o Rusija dislokavo maždaug 2 tūkst. taikdarių paliauboms prižiūrėti.

Kalnų Karabacho armėnų separatistai atsiskyrė nuo Azerbaidžano 1991 metais žlugus Sovietų Sąjungai. Po šio žingsnio įsiplieskęs karas pareikalavo apie 30 tūkst. gyvybių ir privertė palikti namus daugybę žmonių.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.