Propagandinėje Kremliaus žiniasklaidoje šis žodis retai buvo pasakomas, bet užuominos reiškė tik viena – be papildomų reikšmingų sprendimų dėl specialiosios karinės operacijos teks nuleidus galvą grįžti namo, o vadams nusišauti.
Kuo skubiau skelbti mobilizaciją, pradedant žmonėmis, įtraukiant naujus karinės technikos vienetus ir intensyviai aiškinant, kodėl taip reikia daryti, skatino aukščiausio rango kariškiai, kol pagaliau pasiekė tikslą.
V.Putinas, nuo pat karo Ukrainoje pradžios norėjęs išsisukti su esamu Ukrainoje kontingentu, paskelbė dalinę mobilizaciją.
Rusijos gynybos ministras S.Šoigu, nepastumtas į šoną, kaip skelbė kai kurios Lietuvos žiniasklaidos priemonės, patikslino mobilizacijos detales. Pašauktieji taps kontraktininkais ir gaus atlyginimą. Numatytos įvairios socialinės lengvatos.
Gubernatoriai visoje Rusijoje įpareigoti telkti savanorius. Mosuojama nuo Antrojo pasaulinio karo žinomu Rusijoje šūkiu „Viskas frontui“.
Aišku, kad Kremlius jau pradėjo justi į nugarą kvėpuojant pralaimėjimą, o kartu ir galimą paankstintą kadencijos pabaigą. Dar prieš dvi savaites V.Putinas aiškino: „Viskas vyksta pagal numatytą planą, mes niekur neskubame.“
Bet skubus referendumų organizavimas okupuotose teritorijose, Donbase, Chersone ir Zaporižioje, liudija labiau paniką.
Žinoma, jau iš anksto suplanuotų kaip „sėkmingų“ tų referendumų demokratinis pasaulis nepripažins, bet Maskvai skubos tvarka paskelbus, kad priima separatistus į savo globą, bus nustatyta nauja Rusijos siena ir palei ją išrikiuota pasienio kariuomenė su visa amunicija.
Kovojanti Ukraina bus laikoma kaip užpuolusi Rusiją, rusų generolai aiškina, kad būtent naujos sienos apsaugai mobilizacija ir pasitarnaus.
Niekam jau nekyla abejonių, kad pereinama į kitą, trečiąjį, karo etapą. Pirmajame Rusija okupavo Krymą ir įrėmino separatistinį Donbasą susikirtimo linijoje su kovojančia Ukrainos kariuomene.
Po aštuonerių metų antrajame etape Rusija pabandė greitą karą, atsitraukė, užėmusi nemažą gabalą Ukrainos teritorijos vėl patyrė nesėkmę, bet vis tiek kontroliuoja apie 50 procentų Ukrainos.
S.Šoigu skelbia, kad šiame etape žuvo 5937 Rusijos kariai, Ukrainos nuostoliai esą 61 207 žuvusieji. Tikriausiai netrukus pamatysime Ukrainos pateiktus skaičius. Ar bus iš nepriklausomų šaltinių, jeigu tokių yra, sunku pasakyti.
Vis dėlto ką žada trečiasis etapas? Kol Rusijos mobilizuotieji dar neįsitvirtino numatytose pozicijose, Ukraina gali spėti sėkmingai atakuoti.
Paskui prasidės darganos, lijundros, šalčiai, ateis natūralus pauzės metas, karas bus įšaldytas tiesiogine ir perkeltine prasme. Rusijai pauzė naudinga. Jos ekonomika nežlugs tokiu mastu ir greičiu, kokio Vakarai tikėjosi prieš pusmetį. Be to, karas vyksta ne Rusijos, o Ukrainos teritorijoje. Vis labiau Rusijos pramonė perorientuojama į „Viskas frontui“.
Ukrainai tenka laukti karinės pagalbos iš Vakarų. Rusija tikisi, kad ji mažės. O jei nemažės ir netgi padidės? Ir gaus tokios ginkluotės, kokios Rusija dar nematė. Ar bus ketvirtasis karo etapas?
Jeigu paskelbta dalinė mobilizacija, ateis eilė, nors neaišku, kada, ir visuotinei. Tai reiškia, kad Rusija oficialiai paskelbs Ukrainai karą, per kurį bus naudojami visi turimi ginklai. Suprantama, NATO stos į Kijevo pusę, ir jau ne tik tiekdamas ginklus.
S.Šoigu viešai pareiškė, kad jau dabar Rusija kaunasi ne su Ukraina, o su NATO. Suskaičiavo 150 aukštos kvalifikacijos kariškių patarėjų iš kitų valstybių Ukrainos kariuomenėje.
Šitoks kalbėjimas skirtas Rusijos visuomenei. Kaip ir pastarasis pasaulyje išplatintas V.Putino tekstas apie Vakarų užmačias sunaikinti Rusiją, pradedant Sovietų Sąjungos sugriovimu ir baigiant šalies dezintegracija.
Visa tai galima pavadinti rusišku žodžiu „bried“, bet Kremliaus propagandininkai per dieną po dešimt kartų transliuoja buvusių aukšto rango Vakarų valstybių kariškių ir tik „savo nuomonę“ dėstančių rinktų politikų kalbas apie Rusijos „atvarymą“ šiapus Uralo, vaizdžiai tariant, į senąją Moskoviją.
Tad negalima sakyti, kad Kremliaus naratyvai, kaip dabar madinga sakyti, yra tik ligotos fantazijos vaisius. Mobilizacijai reikia pateisinimo ir jis kartais randamas pačioje vakarietiškoje žiniasklaidoje, samprotavimuose, kas yra Rusija ir kaip su ja reikia elgtis.
Bet jeigu NATO tiesiogiai pradės dalyvauti kare Ukrainoje, kas bus Rusijos pusėje? Viena prieš NATO Rusija bejėgė. Net dėl šimtaprocentės Baltarusijos režimo ištikimybės Kremlius nėra tikras. O kaip pasielgtų likusios NVS narės?
Pajutusios pavojų tuoj pat išsilakstytų? Kinija glėbesčiuojasi su V.Putinu, bet kaktomuša susidurti su NATO kol kas nepageidauja. O po Šiaurės Korėjos pagalbos ilgai reikėtų maitintis tik žole. Būtent dėl to Maskva oficialiai ir neskelbia Ukrainai karo, nors to reikalavo Rusijos radikalai, kai pirmosios raketos iš Ukrainos pasiekė Belgorodo apylinkes.
Sudėjus visas aplinkybes atrodo, kad jeigu tik neatsitiks ko nors, ko neįmanoma prognozuoti, dalinė mobilizacija užsitęs. Jos metu Rusijos kariuomenė Ukrainoje pasipildys žmogiškaisiais ir techniniais rezervais, bandys įsitvirtinti užimtoje teritorijos dalyje, bus daug informacinio triukšmo dėl referendumų, iškris pirmas sniegas. Pauzė. O po jos – trys klaustukai.
