Zbigniewas Rau sakė, kad nota bus perduota Vokietijos užsienio reikalų ministerijai. Nota pasirašyta Z. Rau susitikimo Varšuvoje su Vokietijos užsienio reikalų ministre Annalena Baerbock, kuri dalyvaus saugumo konferencijoje, išvakarėse.
Z. Rau teigė, kad notoje išreiškiamas jo požiūris, jog abi šalys turėtų „nedelsdamos“ imtis veiksmų, kad 1939–1945 metų Vokietijos okupacijos padariniai būtų pašalinti „ilgalaikiu ir kompleksiniu, teisiškai įpareigojančiu ir materialiu būdu“.
Jis sakė, kad tai apimtų Vokietijos reparacijas ir pagrobtų meno kūrinių, archyvų ir banko indėlių klausimo sprendimą. Jis teigė, kad Berlynas turėtų stengtis informuoti Vokietijos visuomenę apie „tikrąjį“ karo ir jo pražūtingų padarinių Lenkijai vaizdą.
Varšuva teigia, kad kompensacijos išmokėjimas tiesa ir teisingumu sustiprintų dvišalius santykius ir užverstų skaudžius praeities puslapius. Vokietija sako, kad šis klausimas buvo išspręstas prieš kelis dešimtmečius.
Lenkijos dešiniųjų vyriausybė teigia, kad kaimyninė Vokietija, kuri šiuo metu yra viena pagrindinių Lenkijos partnerių Europos Sąjungoje, nevisiškai atlygino žalą šaliai, tapusiai pirmąja karo auka.
Vokietija siekia sušvelninti Lenkijos reikalavimus atlyginti karo žalą
Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock pirmadienį atvyko į Varšuvą ir sieks rasti bendrą kalbą su Lenkijos dešiniųjų vyriausybe, kai ši sugriežtino reikalavimus, kad Vokietija sumokėtų kompensaciją už Antrojo pasaulinio karo metais padarytą žalą.
Lenkijos užsienio reikalų ministras Zbigniewas Rau pasirašė oficialų prašymą pradėti derybas dėl žalos atlyginimo, jis bus perduotas Vokietijos užsienio reikalų ministerijai. Notoje sakoma, kad „šalys turėtų imtis neatidėliotinų žingsnių siekdamos nuolatinio, visapusiško ir galutinio teisinio ir materialinio Vokietijos agresijos ir okupacijos nuo 1939 iki 1945 m. padarinių sureguliavimo“.
A. Baerbock atvyko į Lenkijos sostinę Vokietijos ambasadoje paminėti Vokietijos vienybės dieną. Antradienį ji turi susitikti derybų su Z. Rau. Vokietijos vyriausybė nepritaria reparacijų reikalavimui ir nurodo, kad 1990 m. vadinamoji „Du plius keturi“ sutartis dėl Vokietijos suvienijimo padarinių užsienio politikai, Berlyno nuomone, išsprendė šį klausimą.
Minint 32-ąsias Vokietijos suvienijimo metines A. Baerbock vartojo taikinamąją kalbą, kad sumažintų įtampą. Ji sakė, jog komunizmo pabaiga visoje Rytų Europoje, kurios ryškiausia akimirka buvo Berlyno sienos griūtis 1989 m., buvo ypač įkvėpta Lenkijos Solidarumo judėjimo. Vokietijos suvienijimas 1990 m. buvo „neįsivaizduojamas be drąsių lenkų, kurie ryžtingai pradėjo streiką, kovojo ir rengė demonstracijas už laisvę ir tikrą demokratinį apsisprendimą“, kalbėjo Žaliųjų partijos politikė.
„Kaip partnerės bendroje Europoje, turime galimybę formuoti savo ateitį mūsų vaikų labui. Tačiau taip pat esame atsakingi išsaugoti pasitikėjimą, kurį kartu sukūrėme per pastaruosius 30 metų“, – sakė A. Baerbock. Ji taip pat paminėjo „neišmatuojamas kančias“, kurias Vokietijos nacių režimas atnešė Lenkijai per Antrąjį pasaulinį karą, ir kad susitaikyti su istorija tebėra svarbiausia.
Rugsėjo 1 dieną, minint 83-iąsias karo metines, Lenkijos vyriausybė pateikė išsamią ataskaitą apie padarytą žalą. Ataskaitoje nurodoma 1,3 trilijonų eurų suma.
Lenkijos vyriausybė atmeta 1953 metais spaudžiant Sovietų Sąjungai tuometinių šalies komunistų lyderių pasirašytą deklaraciją, kad Lenkija nebereikš jokių pretenzijų Vokietijai.
Vokietija teigia, kad pokario metais Rytų bloko šalims buvo išmokėtos kompensacijos, o už teritorijas, kurių Lenkija neteko rytuose perbraižius sienas, buvo kompensuota kai kuriomis prieškario Vokietijos žemėmis. Berlynas šį klausimą vadina užbaigtu. Būtent Maskva nusprendė, kad Lenkija gaus tik nedidelę dalį kompensacijos.
Dešimtajame XX amžiaus dešimtmetyje Vokietija išmokėjo vienkartines kompensacijas buvusiems nacių koncentracijos stovyklų kaliniams ir priverstinio darbo aukoms, tarp kurių buvo daug lenkų.
Nepaisant gerų dvišalių santykių, įtakingiausias Lenkijos politikas Jaroslawas Kaczynskis pastaruoju metu vis priešiškiau atsiliepia apie Vokietiją, primena jos karo metų kaltę ir teigia, kad ji dominuoja ES.
Kritikai tai vertina kaip taktiką siekiant sutelkti paramą prieš kitų metų rudenį įvyksiančius visuotinius rinkimus. Viešosios nuomonės apklausos rodo, kad valdančioji partija „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) ir jos sąjungininkai praras daugumą, dabar sudarančią sąlygas jiems priimti teisės aktus be derybų su kitomis partijomis.
Opozicijai priklausantis Senato pirmininkas Tomaszas Grodzkis teigė, kad prieš Vokietiją nukreipta retorika tampa valdančiosios partijos mantra artėjantiems rinkimams. Jo žodžiais, siekiama įpiršti mintį, kad balsuoti prieš valdančiuosius reikštų balsuoti prieš Lenkijos interesus.
„Tai akivaizdi nesąmonė; tai netiesa. Tai desperatiškas bandymas gintis apklausoms rodant mažėjančią paramą“, – sakė T. Grodzkis.
Per karą žuvo apie 6 mln. Lenkijos piliečių, įskaitant 3 mln. žydų. Dalis jų tapo iš rytų įsiveržusios sovietų Raudonosios armijos aukomis.
