Anksčiau laikraštis „The Washington Post“ pranešė, kad JAV žvalgyba gavo informacijos, jog vienas iš V. Putino artimiausios aplinkos asmenų tiesiogiai kritikavo V. Putiną dėl „didelių karinių trūkumų“ kare Ukrainoje. Kiti Vakarų ir su Kremliumi susiję pareigūnai taip pat pastebėjo didėjančią kritiką dėl V. Putino netinkamo karo ir mobilizacijos valdymo.
Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pareiškime laikraščiui „The Washington Post“ pripažino, kad Kremliuje vyko diskusijos dėl mobilizacijos, tačiau paneigė visus kaltinimus dėl šios Kremliaus nario konfrontacijos su V. Putinu. JAV karo studijų institutas (ISW) negalėjo tinkamai įvertinti tikimybės, ar šie ginčai pakeis V. Putino nuomonę dėl karo tęsimo, jau nekalbant apie tai, ar jie sugebės destabilizuoti jo režimą.
Tačiau žinios apie lūžius V. Putino artimiausioje aplinkoje pasiekė nacionalistines nuotaikas išlaikančius Rusijos karo tinklaraštininkus, o tai kenkia V. Putino stiprybės ir kontrolės įspūdžiui, kurį jis bando išlaikyti visą savo valdymo laikotarpį.
Po to, kai Čečėnijos lyderis Ramzanas Kadyrovas ir „Wagner“ privačios karinės kompanijos finansininkas ir įkūrėjas Jevgenijus Prigožinas griežtai sukritikavo Rusijos aukštąją karinę vadovybę, kai kurie Rusijos karo tinklaraštininkai ėmė spėlioti, kad greičiausiai Kremliuje yra dvi frakcijos.
Vienas karo tinklaraštininkas savo beveik milijonui skaitytojų teigė, kad R. Kadyrovas ir J. Prigožinas priklauso tai frakcijai, kuri siekia tęsti karą ir įgyvendinti savo ideologinius tikslus, nepaisydama kainos. Tinklaraštininkas pažymėjo, kad jiems oponuojančią frakciją sudaro vyriausybės pareigūnai, kurie nori derėtis su Vakarais, kad išsaugotų savo turtą ir rezidencijas Vakaruose, bet pernelyg bijo tiesiogiai konfrontuoti su V.Putinu.
Esminių nesutarimų V. Putino artimiausioje aplinkoje ir iššūkių jo sprendimams, kad ir tylių, pateikimas Rusijos nacionalistinėje erdvėje kelia pavojų pavaizduoti V. Putiną kaip silpną ir nevisiškai kontroliuojantį savo vyriausybę.
Pats V.Putinas savo susirūpinimą dėl šio jo valdžios fasado ir jo patikimų vyresniųjų pareigūnų vienbalsiškumo lūžio galėjo išoriškai išreikšti keistame pokalbyje su mokytoju spalio 5 d.
V.Putinas paklausė mokytojo, kaip jis mokė savo mokinius apie Pugačiovo sukilimo, (Rusijos valstiečių ir kazokų sukilimas, kuriame dalyvavo apie 100 000 žmonių) vykusio XVII a. septintojo dešimtmečio viduryje ir metusio iššūkį Jekaterinai Didžiajai XVII a., priežastis. Mokytojas, kilęs iš Iževsko, vieno iš miestų, kuriuos Pugačiovas užėmė per sukilimą, pateikė atsakymus, kurie V.Putino netenkino, įskaitant pastabą, kad sukilimas kilo dėl to, kad atsirado „lyderis, kuris galėjo pasinaudoti nepasitenkinimo banga“, ir kad iš šio istorijos epizodo reikia pasimokyti, „kad būtina gerbti kitų visuomenės narių nuomonę“.
V. Putinas pasiūlė savo atsakymą: „Lyderis [Pugačiovas] pretendavo būti caru. Ir kaip tai nutiko? Kodėl tai buvo įmanoma?...Dėl centrinės valdžios susilpnėjimo elemento.“ Apsikeitimas nuomonėmis buvo keistas ir žavus, nes nėra jokios priežasties, dėl kurios Pugačiovo sukilimas šiuo metu turėtų neraminti V.Putiną, taip pat nėra jokios priežasties, dėl kurios jis turėtų jaudintis dėl to, kad kažkas kitas „pretenduoja būti caru“ – žinoma, jei tik pats V.Putinas neįžvelgia centrinės valdžios, t. y. savo susilpnėjimo.
R.Kadyrovas ir J.Prigožinas tikriausiai bandys daryti nedidelius pasiekimus Donecko srityje, kad išlaikytų savo žinomumą ir reputaciją nacionalistinėje informacinėje erdvėje. Spalio 6–7 d. Rusijos pajėgos darė laipsniškus pasiekimus Bachmuto ir Avdijivkos apylinkėse, greičiausiai remiamos „Wagner“ kovotojų ir R.Kadyrovo padalinių.
Anksčiau, kai kurie karo tinklaraštininkai ir Ukrainos pareigūnai pranešė, kad J.Prigožinas paskyrė 1 000 savo karių sustiprinti pozicijas Lysičanske, kad užtikrintų Rusijos fronto liniją po žlugimo atremti Ukrainos pajėgas Lymane. Donecko liaudies respublikos (DNR) vadovas Denisas Pušilinas netgi suteikė R.Kadyrovui DNR didvyrio titulą.
Teiginiai apie tai, kad R.Kadyrovas ir J.Prigožinas pasiekė laimėjimų ir ruošiasi gelbėtis, sutampa su Kremliaus pastangomis pagerinti Centrinės karinės apygardos vado, generolo pulkininko Aleksandro Lapino, kurį jie abu anksčiau puolė, reputaciją. Karo tinklaraštininkai netgi pranešė apie susitikimą su A.Lapinu, kuris dabar, kaip pranešama, vadovauja Svatovės-Kreminnos fronto linijai Luhansko srityje.
Parengta pagal JAV karo studijų (ISW) inf.
