Kurdistano parlamento rinkimai turėjo vykti šį mėnesį, ketveri metai po ankstesnio balsavimo.
Tačiau 111 vietų regioninis parlamentas 80 balsų nusprendė pratęsti kadenciją. Opozicijos nariai per balsavimą susilaikė.
Nauji regiono rinkimai dabar planuojami 2023 metų pabaigoje.
Rinkimai atidėti dėl Kurdistano demokratų partijos (KDP) ir Kurdistano patriotinės sąjungos (PUK) nesutarimų rinkimų apygardų ribų klausimu.
Šie nesutarimai tuo pačiu yra platesnės dviejų didžiausių parlamentinių partijų kovos dalis, sakė Shivanas Fazilis iš Stokholmo tarptautinio taikos tyrimų instituto (SIPRI).
Regiono vyriausybę kontroliuojanti KDP ginčija PUK pretenzijas į Irako prezidento postą, tradiciškai užimamą Irako kurdų mažumos atstovo. PUK šis didele dalimi simbolinis postas priklauso nuo 2005-ųjų.
„Bendradarbiavimo ir konsensuso tarp abiejų partijų trūkumas federaliniu lygiu... vis labiau lemia bendradarbiavimo ir konsensuso trūkumą“ Kurdistane, sakė Sh. Fazilis.
Pastaraisiais dešimtmečiais kurdų parlamentas dėl politinių nesutarimų kelis kartus pratęsė savo kadenciją. 10-e dešimtmetyje taip įvyko dėl kovų tarp dviejų konkuruojančių klanų – su KDP susijusių Barzani (Barzanių) ir su PUK susijusių Talabani (Talabanių).
Jungtinių Tautų specialioji pasiuntinė Irakui Jeanine Hennis-Plasschaert praėjusią savaitę įspėjo, kad jei rinkimai nebus surengti laiku ir jei nebus paisoma pagrindinių demokratijos principų, „politinės pasekmės brangiai kainuos“.
„Valdžios monopolizavimas augina nestabilumą, – antradienį Saugumo Taryboje sakė ji. – Tai pasakytina ir apie visą Iraką, ir apie Kurdistano regioną.“
Kurdų pareigūnai regioną vaizduoja kaip stabilumo bastioną nesutarimų draskomame Irake. Kurdistane veikia kelios tarptautinės labdaros organizacijos, regionas sparčiau nei likusi šalies dalis vystė infrastruktūrą ir projektus.
Tačiau aktyvistai ir opozicijos veikėjai skundžiasi dėl korupcijos, savavališkų areštų ir protestuotojų bauginimo.
Regioną taip pat yra įtraukęs kaimyninių šalių geopolitinis konfliktas; neseniai Kurdistanui karinių smūgių sudavė Iranas ir Turkija.
Rugsėjo 28 dieną Teheranas smogė Irano kurdų sukilėlių pozicijoms Irako Kurdistane. Per ataką žuvo 14 žmonių, dar 58, įskaitant civilius, buvo sužeisti.
