„Šis karas kariaujamas ne tik ginklais, jis kariaujamas ir energijos resursais, kur mes radome atsakymą. Jis taip pat bus kariaujamas pasitelkiant baimę ir supriešinimą, o būtent šitam mes privalome užkirsti kelią“, – A. Baerbock sakė savo Žaliųjų partijos suvažiavimo metu.
„Šioje situacijoje akivaizdu, kas bus toliau – pabėgėliai, bet ne iš Ukrainos. Tai hibridinis karas, kuriame dalyvauja kitos valstybės“, – sakė ministrė ir pažymėjo, kad daugybė užsieniečių be vizų skrenda į Serbiją.
Užsienio reikalų ministrė teigė, kad „žmonėmis negalima naudotis kaip ginklais“, o Vokietija šią problemą aptaria su Čekija ir Slovakija.
Pastarosiomis savaitėmis ministrė jau buvo įspėjusi Vakarus, kad Serbija taiko bevizį režimą kelioms valstybėms, kurių piliečiai per Serbiją siekia patekti į ES.
Serbija yra taip vadinamo „Balkanų maršruto“ šalis migrantams bėgantiems nuo karo ir skurdo Artimuosiuose Rytuose, Azijoje ir Afrikoje. Nors šis maršrutas dabar naudojamas kur kas rečiau nei per 2015 m. migrantų krizę, per jį kasmet į ES vis tiek patenka dešimtys tūkstančių migrantų.
Per 2015 m. migrantų krizę Vokietija priėmė daugiau nei 1 mln. migrantų, tačiau tai suskaldė ekonomiškai stipriausią Europos valstybę. Dalis rinkėjų, nerimaudami dėl nelegalios migracijos, balsavo už naują kraštutinių dešiniųjų partiją „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) ir ši pateko į parlamentą.
Spalio mėnesį publikuotoje Europos Komisijos ataskaitoje apie migraciją ir prieglobsčio suteikimą 2022 m. nurodoma, kad vis daugiau užsieniečių atskrenda į Serbiją dėl pastarosios taikomo bevizio režimo.
Ataskaitoje pabrėžiama, kad Vakarų Balkanų partneriams ypač svarbu savo vizų politiką derinti su ES taikoma vizų politika ir taip sumažinti neteisėtą migraciją „Balkanų maršrutu“.
