Savaitgalį pasibaigusiame svarbiame Kinijos komunistų lyderių susitikime Xi Jinpingas įtvirtino savo, kaip įtakingiausio šalies lyderio nuo Mao Zedongo laikų, statusą.
Pekinas laiko Taivaną savo teritorijos dalimi ir neslepia pretenzijų vieną dieną šią savarankišką salą susigrąžinti, prireikus – jėga.
Kinija ištisus dešimtmečius skatina Taivano sąjungininkus nutraukti oficialius ryšius su sala ir diplomatiškai pripažinti Pekiną.
„Gali būti, kad mūsų diplomatinė padėtis taps dar niūresnė“, – trečiadienį sakė Taivano diplomatijos vadovas Josephas Wu.
Jis sakė besitikintis, kad Kinija padidins spaudimą 14 šalių, kurios vis dar palaiko diplomatinius santykius su Taivanu, ir taip kinų pareigūnai „parodys lojalumą“ Xi Jinpingui.
„Matėme įspėjamųjų žvalgybos duomenų... Tikimės, kad Kinija nedarys įtakos mūsų diplomatiniams santykiams“, – parlamento posėdyje sakė J. Wu.
„Visos mūsų ambasados ir misijos dabar yra labai budrios... Patikrinsime žvalgybinę informaciją ir imsimės naudingų priemonių diplomatiniams santykiams stiprinti“, – teigė jis.
Rugpjūtį įtampa tarp Taivano ir Kinijos pasiekė aukščiausią tašką per daugelį metų, Pekinui, protestuojančiam prieš JAV Atstovų Rūmų pirmininkės Nancy Pelosi (Nensi Pelouzi) vizitą į salą, surengus didžiules, precedento neturinčias karines pratybas.
Pekinas piktinasi bet kokiais diplomatiniais veiksmais, galinčiais suteikti Taivanui tarptautinio legitimumo, ir vis pikčiau reaguoja į Vakarų politikų vizitus.
Vieno įstatymų leidėjo paklaustas, ar Pekinas spartina potencialaus Taivano užėmimo terminus, J. Wu atsakė, kad karinė grėsmė pastaraisiais metais „sparčiai auga“.
„Nepriklausomai nuo to, ar Kinija nuspręs pulti Taivaną kitąmet, dar kitais metais, 2025, 2027, 2030 metais, ar bet kuriuo kitu metu, kai, jos manymu, susidarys tinkamos sąlygos, mums svarbiausia būti gerai pasirengusiems apsiginti“, – sakė jis.
