Rusijoje gyvenantys ukrainiečiai baiminasi mobilizacijos: „Jei būsiu pašauktas, nušausiu rusus ir pasiduosiu“

Po serijos sėkmingų Ukrainos kontratakų Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui paskelbus dalinę mobilizaciją, vienas iš Rusijoje gyvenančių ukrainiečių vardu Ivanas buvo apimtas nevilties. Vyras, kuris 2021 m. pabėgo iš Rusijos okupuoto Donecko ir dabar yra Rusijos pilietis gyvenantis Novosibirske, suprato, kad gali būti išsiųstas kovoti prieš gimtąją Ukrainą.

Po serijos sėkmingų Ukrainos kontratakų Kremliaus lyderiui Vladimirui Putinui paskelbus dalinę mobilizaciją, vienas iš Rusijoje gyvenančių ukrainiečių vardu Ivanas buvo apimtas nevilties.<br>Reuters/Scanpix asociatyvi nuotr.
Po serijos sėkmingų Ukrainos kontratakų Kremliaus lyderiui Vladimirui Putinui paskelbus dalinę mobilizaciją, vienas iš Rusijoje gyvenančių ukrainiečių vardu Ivanas buvo apimtas nevilties.<br>Reuters/Scanpix asociatyvi nuotr.
Dalinė Rusijos mobilizacija.<br>Reuters / Scanpix nuotr.
Dalinė Rusijos mobilizacija.<br>Reuters / Scanpix nuotr.
Rusijoje vykdoma dalinė kariuomenės mobilizacija.<br>AP/Scanpix nuotr.
Rusijoje vykdoma dalinė kariuomenės mobilizacija.<br>AP/Scanpix nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

2022-11-02 10:14, atnaujinta 2022-11-02 11:34

Perspektyva būti išsiųstam 3500 kilometrų ir būti panaudotam vietoj patrankų mėsos brutaliame Rusijos vykdomame kare, jį gąsdino.

Ivanas, jo kolegos ir draugai negalėjo atsitraukti nuo vietinių „Telegram“ kanalų, kuriuose buvo dalijamasi neoficialiais Novosibirsko gyventojų, kurie bus pašaukti tarnauti, sąrašais.

„Visi akylai ieškojo savo pavardžių“, – pasakojo Ivanas.

Rugsėjį Rusija paskelbė, kad kovai Ukrainoje mobilizuos 300 000 šauktinių, tačiau nepriklausomos Rusijos žiniasklaidos priemonės pranešė, kad realus tikslas yra daugiau nei milijonas papildomų karių.

Nepaisant V.Putino pareiškimo, kad mobilizacija apims tik buvusius kariškius, daugybė pranešimų patvirtino, kad šaukiami įvairaus amžiaus ir profesijų vyrai. Atrodo, kad etninės mažumos šaukiamos neproporcingai gausiai. Žiniasklaida taip pat pranešė apie neseniai Ukrainoje žuvusius ir į nelaisvę patekusius karo prievolininkus.

Tarp šauktinių yra ukrainiečių, gavusių rusiškus pasus po 2014 m. Rusijos invazijos į Donbasą ir Krymą – tiek tų, kurie buvo priversti priimti Rusijos pilietybę, tiek tų, kurie tai padarė savo noru.

Ivanas, kuris dabar gailisi gavęs Rusijos pasą, gyvendamas Rusijos okupuotame Donecke, tvirtina, kad nešaudys į žmones, kuriuos myli.

„Jie nori mane pasiųsti kovoti prieš ukrainiečius, mano žmones. Aš į juos nešaudysiu. Jei būsiu dislokuotas, šaudysiu į rusus ir pasiduosiu ukrainiečių pajėgoms“, – kalbėjo Ivanas.

Rusifikuotas savo pasirinkimu

2014 m. Rusija įsiveržė į Ukrainą ir okupavo Krymą bei dalį Ukrainos rytinių Donecko ir Luhansko sričių. Netrukus ji pradėjo prievartinę vietos gyventojų rusifikaciją.

Okupuotame Kryme visiems buvo išduoti rusiški pasai ir su visais buvo elgiamasi kaip su Rusijos piliečiais. Okupuotose Donbaso dalyse Rusija palaipsniui didino rusiškų pasų išdavimo procesą ir dažnai vertė piliečius turėti Rusijos pilietybę, kad šie galėtų įsidarbinti.

Ivanas nusprendė gauti rusišką pasą, kad galėtų persikelti į Rusiją, kadangi jo gimtasis miestas Doneckas po ilgų Rusijos okupacijos metų tapo „beviltiška vieta“.

„Niekas manęs neprivertė gauti Rusijos paso“, – sakė Ivanas, atskirdamas save nuo žmonių, kurie buvo priversti tai padaryti.

Gavus rusišką pasą ir išvykstant iš okupacijos, būti pašauktam į kariuomenę jam nekėlė nerimo. Jam buvo 36 metai, o tai gerokai viršija įprastą šaukimo į kariuomenę amžių, kuris yra nuo 18 iki 27 metų.

Vis dėlto, kai V.Putinas Rusijoje paskelbė nepaprastąją dalinę mobilizaciją, amžiaus riba buvo padidinta iki 50 metų.

„Jei būsiu pašauktas, pasiduosiu Ukrainos pajėgoms. Ir nenoriu, kad mane iškeistų į Rusiją, jei būsiu karo belaisvis“, – kalbėjo Ivanas, nupūsdamas dulkes nuo paslėpto ukrainietiško paso.

Susaistyta Ženevos konvencijų, Ukraina nekeis į nelaisvę paimtų Rusijos piliečių, jei jie nenorės grįžti į Rusiją, sakė prezidento kanceliarijos patarėjas ir neoficialus atstovas spaudai Michailas Podoliakas.

Nepaisant to, kad Ivanas dar nėra pašauktas į kariuomenę, tikimybė, kad jis bus priverstas kariauti, išlieka didelė.

Dar vienas karo nusikaltimas

Spalio 19 d. V.Putinas „paskelbė“ karo padėtį Rusijos okupuotuose Ukrainos regionuose. Ši priemonė, nors ir neteisėta, gali būti panaudota siekiant pateisinti griežtesnę pagrindinės infrastruktūros ir viešojo transporto kontrolę.

Dekretu uždrausta žmonėms išvykti iš regionų, rusų pajėgoms suteikta teisė deportuoti žmones į Rusiją ir konfiskuoti jų turtą, taip pat įsteigti vadinamieji „teritorinės gynybos daliniai“. Šiems daliniams užpildyti rusųnkariai planuoja prievarta įdarbinti vietos gyventojus.

Rusijos okupuotame Donecke Oleksijus žino kai ką apie priverstinį šaukimą. Kaip ir tūkstančiai kitų, jis jau daugiau kaip aštuonis mėnesius slepiasi namuose, nes Rusijos įgaliotiniai griebia žmones iš gatvės ir siunčia juos į fronto liniją, dažniausiai kaip patrankų mėsą, siekiant sustabdyti Ukrainos kontrpuolimą.

"Po V.Putino paskelbtos mobilizacijos man niekas nepasikeitė“, – sakė Oleksijus. Vietos įgaliotiniai nuo pat pirmos plataus masto karo dienos pradėjo priverstinės mobilizacijos kampaniją.

Siekdamas nuslėpti dar vieną karo nusikaltimą, Kremlius paspartino pasportizaciją, kad Rusija galėtų pašaukti daugiau ukrainiečių, kuriuos dabar vadina „Rusijos piliečiais“. Prievartinė žmonių mobilizacija iš okupuotų teritorijų prieštarauja Ženevos konvencijoms, kurias Rusija yra pasirašiusi.

V.Putinui paskelbus apie keturių Ukrainos regionų – Donecko, Luhansko, Zaporožės ir Chersono sričių – aneksiją, Kremliaus kontroliuojamas Rusijos Konstitucinis Teismas nusprendė, kad visi okupuotų Ukrainos regionų gyventojai dabar yra Rusijos piliečiai.

Vienintelis būdas šiuose regionuose negauti rusiško paso – oficialiai parašyti prašymą negauti rusiško paso.

Tačiau net pasirodyti ir užpildyti tokio prašymo dokumentus gali būti pavojinga, pasakojo Oleksijus.

Kitas iš Donecko kilęs ukrainietis Dmytro dar 2021 m. išvyko iš okupuoto Ukrainos regiono ir šiuo metu yra Rusijos mieste Rostove. Jis yra Ukrainos pilietis ir nenori gauti Rusijos paso. Tačiau Kremliui rugsėjį paskelbus Donecko srities „aneksiją“, techniškai jis gali būti laikomas mobilizacijos Rusijoje subjektu.

Jei jis bus pašauktas į kariuomenę, jo planas – pasikliauti korupcija, kad išvengtų išvykimo.

„Pasislėpsiu ir bandysiu išspręsti šį klausimą vietinėje ligoninėje“, – sakė Dmytro, turėdamas omenyje kyšį.

Visi trys vyrai – Ivanas, Oleksijus ir Dmytro tvirtina, kad nenori mirti už Rusiją.

Mobilizavus neproporcingai daug Rusijos Buriatijos, Jakutijos, Tuvos ir Dagestano regionų vietinių gyventojų, kilo naujų nuogąstavimų, kad kančios nebus teisingai paskirstytos visoje Rusijoje.

„Tai apima ir Rusijoje gyvenančių ukrainiečių genocidą, – sakė Ivanas. – Rusija puikiai žino, kad šie žmonės yra ukrainiečiai, ir sąmoningai siunčia juos į karą“.

„Vienas mažas žmogelis pavogė daugybę, daugybę gyvybių“, – pridūrė jis.

Parengta pagal „The Kyiv Independent“ inf.

Norėdami komentuoti turite prisijungti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.