Analitikai pateikė naujausią karo Ukrainoje įvykių prognozę, kurioje pabrėžiami du ypatingai svarbūs aspektai – Rusijos planas karo lauke ir politinė-energetinė taktika, nukreipta į Europą.
„Vladimiras Putinas Ukrainoje veikiausiai tęs konvencines karines operacijas, kad išlaikytų dabar užimtas ir užgrobtų naujas teritorijas bei paruoštų sąlygas, skirtas paskatinti Vakarų paramos Ukrainai žlugimą. To V.Putinas tikisi šią žiemą“, – rašo understandingwar.org.
Du ekspertų vertinimai, ką darys V.Putinas
ISW analitikai pabrėžia, kad V.Putinas veikiausiai neatsisakė savo maksimalių tikslų Ukrainoje. Jų Rusija siekia paraleliai su bandymu palaužti Ukrainos valią kovoti ir Vakarų norą toliau remti Ukrainą.
Pasak specialistų, V.Putinas neturėtų ir toliau eskaluoti branduolinio ginklo panaudojimo, nes jis neketina siekti tiesioginio konflikto su NATO.
„Labai tikėtina, kad V.Putinas ir toliau vis užsimins apie Rusijos taktinio branduolinio ginklo panaudojimą ir grėsmę NATO, bet tai bus tik kaip dalis plano, kuriuo siekiama palaužti Vakarų valią teikti paramą Ukrainai“, – rašo understandingwar.org.
ISW prognozė remiasi dviem vertinimais.
Pirmasis – V.Putinas ruošia sąlygas, kad tiesiogiai į karą Ukrainoje galėtų mesti mažai paruoštus Rusijos kareivius. Tokią kryptį Rusija renkasi, nes nenori daryti pauzės, kuri leistų sustiprinti ginkluotojų pajėgų efekyvumą.
Antrasis – V.Putino pergalės teorija remiasi idėja, kad Europos valią padėti Ukrainai palauš sunki žiema.
Šias prognozes remia ir jau įvykę tam tikri įvykiai.
Kremlius ir Rusijos armijos papildymo paruošimas
Pasak ekspertų, Rusija savo pajėgas papildyti bandys per ilgesnį laiką ir galima nuspėti, kada į armiją įtrauks naujus kareivius.
V.Putinas jau paskelbė, kad „dalinė mobilizacija“ yra baigta. Šis pareiškimas reiškia, kad Rusijos armija nustos kviesti rezervistus ir dabar susitelks į trumpus kareivių apmokymus, po kurių jie bus siunčiami į Ukrainą.
ISW jau anksčiau skelbė, kad dauguma likusių rezervistų į karą bus įmesti per artimiausias porą savaičių.
Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu pranešė, kad rezervo mobiliacija dabar tęsis per bandymus surinkti „savanorius“, kurie patys pasisiūlytų kariauti – šis planas per „dalinę mobilizaciją“ buvo nustumdas į šalį.
„Kadangi neseniai vyko rezervo karių šaukimas, o šimtai tūkstančių rusų pabėgo, Rusijai veikiausiai sunkiai seksis užpildyti „savanorių“ dalinius. Besitęsiantys veiksmai, siekiant sukurti „savanorių“ būrius veikiausiai sukurs mažai reikšmingą kovinę galią ir truks ilgesnį laiką“, – pabrėžė understandingwar.org.
Laukia dvi bangos: viena – greitai, kita – kitų metų pavasarį
Tačiau lapkričio 1 dieną – mėnesiu vėliau – Rusija pradeda savo tradicinį šaukimų į kariuomenę procesą. Pasak analitikų, iš anksto suplanuoti šaukimai leidžia nuspėti daugiau Rusijos veiksmų.
Įprastai Rusijoje šauktinių apmokymas vyksta taip: apie 6 mėnesius vyksta pagrindų mokymai ir aukštesnio lygio apmokymai, po kurių šauktiniai yra paskiriami į kovinius vienetus, kuriuose užbaigia likusius 6 mokymų mėnesius.
Rusijos įstatymai draudžia į kovines operacijas siųsti mažiau nei 4 mėnesius mokytus kareivius, tačiau nurodo, kad karo ar karinės parengties metu šauktinius panaudoti galima ir anksčiau. V.Putinas jau yra paskelbęs karo padėtį, tad gali laisvai pasinaudoti minėta išimtimi.
Galimybę kone iškart panaudoti šauktinius suteikia ir okupuotų Ukrainos teritorijų aneksacija, nes Rusijos įstatymuose nėra draudžiama kliautis neparuoštais šauktiniais būtent Rusijos teritorijoje.
„Žali“ jokios karinės patirties neturintys ir mažiau nei 4 mėnesius mokyti šauktiniai karo lauke bus beveik nenaudingi. V.Putinas gali į karą išsiųsti tam tikrą neapmokytų šauktinių skaičių, bet didelė tikimybė, kad turės išlaukti iki 2023 metų kovo mėnesio. Rusijos armija galiausiai nuspręs, kad privalo į karą siųsti 6 mėnesių mokymus baigiančius šauktinius, nes pačioje Rusijoje nebeturi pakankamai funkcionalių kovinių vienetų, į kuriuos galėtų juos įtraukti“, – rašo understandingwar.org.
ISW analitikai pabrėžė, kad Rusijos armija savo turimus karinius vienetus jau išsiuntė į Ukrainą, nes turėjo nuolat papildyti ten esančius dalinius. Pasak ekspertų, faktas, kad Rusija skelbė dalinę mobilizaciją ir ėmė verbuoti savanorius rodo, jog armija savo teritorijoje paprasčiausiai nebeturi į karą neįtrauktų karinių vienetų.
Tai, kad visų mokymų neišėję šauktiniai bus siunčiami į Ukrainą anksčiau, rodo ir šie faktai: Rusijos armija veikiausiai negalės dabar pakviestų šauktinių kareivinėse laikyti 6 mėnesius, nes kitas įprastų šaukimų į armiją ratas turėtų prasidėti 2023 metų balandį.
Tai reiškia, kad lapkričio 1 dieną surinkti šauktiniai bus suskirstyti į vienetus ir į Ukrainą vykti pradės apie 2023 metų gegužę.
ISW analitikai skaičiuoja, kad kitas didelio masto rezervų mobilizavimo etapas neįvyks anksčiau nei kovo 1 diena.
„Per dalinę mobilizaciją surinkto rezervo mokymų pabaiga ir kasmetinis šauktinių ciklas veikiausiai sukurs dvi Rusijos į Ukrainą siunčiamų kareivių bangas: viena įvyks per artimiausias kelias savaites, o kita – 2023 metų pavasarį“, – prognozuoja ISW.
Ką apie V.Putino planus sako metų laikai
ISW analitikai pabrėžia, kad su anksčiau darytomis prognozėmis koreliuoja ir didelę įtaką Rusijos veiksmams turintys orai. Ruduo Ukrainoje įprastai būna drėgnas, žemė minkštėja, tačiau situacija dar nebūna tokia bloga, kad nebūtų įmanoma vykdyti mechanizuotų atakų.
Tačiau karo analitikai pabrėžė, kad mechanizuotam karui Ukrainoje geriausias periodas – žiema.
„Ukrainos žemės yra vienos derlingiausių pasaulyje ir dėl plataus upių tinklo, kuris jas drėkina. Upių tinklas taip pat padalina žemes ir taip gali lėtinti mechanizuotų pulkų judėjimą. Kai žemė stipriai sušąla, užšąla ir dauguma upių bei upelių, o tai atveria galimybę transportui judėti kur kas greičiau“, – pabrėžė understandingwar.org.
Čia analitikai pabrėžė, kad tiek Rusijos, tiek Ukrainos kariuomenės yra ruošiamos ir turi įgūdžių veikti būtent bet kuriuo metų laiku, bet ukrainiečiai tai daro gerokai sėkmingiau.
ISW specialistai pridūrė, kad Ukrainoje pavasaris – blogiausias laikas koviniams veiksmams, nes žemė gerokai suminkštėja, patvinsta upės. Laukai tampa paprasčiausia buza. Čia belieka priminti, kad pavasarį tam tikrose Ukrainos teritorijose Rusijos armija gerokai strigo būtent dėl blogų klimato sąlygų.
ISW analitikai mano, kad Rusijos dalinės mobilizacijos tikslas – sustiprinti Rusijos gynybą ir leisti armijos pajėgoms išlaikyti savo pozicijas prieš netikėtas Ukrainos kontratakas per likusį rudenį ir pavojingą žiemos periodą.
„Jeigu V.Putinas ruošiasi po 4 ar 6 mėnesių mokymų į karą mesti naujuosius šauktinius, jis gali ruošti sąlygas sugrįžimui prie Rusijos armijos atakų pavasario pabaigoje“, – pabrėžė understandingwar.org.
Ženklas, išduodantis V.Putino planą
Užbaigta rezervistų „dalinė mobilizacija“ – rimtas ženklas, kad V.Putinas ruošiasi karą tęsti ir 2023 metais ir nesiruošia derėtis dėl ugnies nutraukimo ar imtis kitų veiksmų, kuriais būtų baigiamas karas.
Pasak analitikų, sprendimas skelbti „dalinę mobilizaciją“ vietiniame fronte V.Putinui kainavo labai daug: tai iššaukė ne tik šimtų tūkstančių rusų bėgimą iš šalies, beprecedenčius protestus, bet ir dar neregėtą Rusijos armijos ir Rusijos valdžios kritiką.
„Tokia kaina prasminga, jeigu V.Putinas ruošiasi ir toliau kariauti bei supranta, kad norėdamas išlaikyti turimas pozicijas iki kol bus paruošti šauktiniai, kurie, jo manymu, turėtų viską pakeisti, jis būtent dabar turi į Ukrainą siųsti pastiprinimą,“ – rašo understandingwar.org.
Žiema parodys, ko iš V. Putino laukti pavasarį
V.Putinas ir Kremlius vienu metu taikosi ne tik į Ukrainą. ISW analitikai pabrėžia, kad V.Putino bandymai palaužti Europos valią sulaikant energetinių išteklių tiekimą žiemai atitinka anksčiau aptartą galimų įvykių grandinę.
Rusija mano, kad šąlantys europiečiai ims daryti tokį didelį spaudimą savo šalių valdžioms, jog galiausiai Europos valstybės ims pritarti V.Putino reikalavimams nustoti tiekti paramą Ukrainai ginklais ar kitais produktais. Tai gali būti panaudota ir siekiant, kad Vakarai panaikintų įvairias sankcijas.
Bet Europa nesėdi rankų sudėjusi – šalys jau ėmė ruošti žmones galimai sudėtingai žiemai: pildomi energetinių išteklių sandėliai, sudaromos sąlygos energijos vartojimo mažinimui.
Šie veiksmai rodo, kad Europos šalių lyderiai yra pasiruošę spaudimui, kurio gali sulaukti per žiemos sezoną.
V.Putinui čia belieka tikėtis, kad lyderiai per visą žiemą neatlaikys spaudimo, tačiau tai pamatyti bus galima tik per šalčiausią žiemos periodą.
„Ši laiko juosta sutampa su galima nauja Rusijos kareivių banga 2023 metų pavasarį – V.Putinas jau bus įvertinęs žiemos efektą Europai ir galės rinktis, ar laikytis dabar vykdomo plano, ar imtis kitokių veiksmų“, – pabrėžė understandingwar.org.
V. Putinas netiki tuo, kas aišku karybos ekspertams
ISW analitikai pabrėžia, kad visa įvykių grandinė yra labiau reikšminga V.Putino mintims ir planavimui, o ne įvykiams karo lauke. Pasak V.Putino, į Ukrainą jau atvyko trečdalis mobilizuotų rezervo kareivių. Įvairūs šaltiniai rodo, kad jie padarė labai mažai ar visai neturėjo įtakos.
Jungtinės Karalystės gynybos ministerija nurodė, kad rusų rezervo kareiviai siunčiami į dalinius, kurių efektyvumas yra sunaikintas – likę tik 10 procentų įprasto pajėgumo.
„Greitai mobilizuotų ir neparuoštų rezervo kareivių atvykimas į tokius vienetus nereikš, kad daliniai yra pasiruošę kovoti. „Žalių“ šauktinių, kurie bus praėję 4–6 mėnesių mokymus, atvykimas veikiausiai irgi turės panašią nereikšmingą efektą karo lauke, – rašo understandingwar.org. – Bet panašu, kad V.Putinas nepripažįsta tokių faktų ir yra įsitikinęs, kad taip brangiai surinkti rezervo kareiviai pradės rimtus pokyčius.“
Pasak ekspertų, V.Putino veiksmai aiškiai rodo, kad jis ruošiasi ir toliau tęsti konvencinį karą, o ne bandyti užbaigti karą.
„Jis visada gali apsigalvoti, tačiau Ukraina ir Vakarai turėtų veikti manydami, kad Ukraina turės dar daug mėnesių, per kuriuos galės atgauti strategiškai svarbiausias teritorijas. Tačiau tam reikės nenutrūkstamos didelio masto Vakarų pagalbos“, – rašo understandingwar.org.
