Panašu, kad neišsipildė JAV dešinės politikų skelbta prognozė: demokratų kandidatai sėkmingai atlaikė rinkimus, o respublikonų raudonoji banga nepasiekė kranto.
Kol kas atrodo, kad rezultatai toli gražu neatitinka respublikonų svajonių „raudonojo cunamio“. Respublikonai dar gali susigrąžinti Atstovų Rūmus, bet vargu ar tai bus įtikinama persvara, o dvikova dėl Senato kontrolės tebėra pernelyg atkakli.
Kitoje rytinės pakrantės pusėje, Virdžinijos šiauriniuose priemiesčiuose ir mišriose Rodo salos bei Naujojo Hampšyro teritorijose, kovojantys demokratai sugebėjo išsilaikyti. Jie netgi nušlavė kelis respublikonus. Daugelyje įtemptų lenktynių abortų klausimas ir D. Trumpo grėsminga retorika galėjo būti respublikonų pražūties priežastis.
„Demokratų partija po D.Trumpo yra daug tvirtesnė ir kovingesnė partija“, – sakė Merilando atstovas demokratas Jamie Raskinas, kuris pergales, kurias pasiekė tokie kolegos kaip Virdžinijos atstovė Abigail Spanberger, priskyrė tvirtumui. – Tai kovose užgrūdinti veteranai, kurie puikiai žino, kodėl jie yra politikoje.“
Tačiau antradienis anaiptol nebuvo kažkurios pusės pergalė. Kai kurios valstijos, pavyzdžiui, Šiaurės Karolina, tapo dar labiau nepasiekiamos demokratams. Floridos respublikonas gubernatorius Ronas DeSantisas net apvertė demokratų tvirtovę Majamio-Deido apygardą, pakeliui įveikdamas atstovą Charlie Cristą.
Kol paaiškės visi rezultatai, praeis kelios dienos, o galbūt ir savaitės.
Demokratų branduolys pasirodė prie balsadėžių
Didžiausias klausimas, kuris visus metus kirbėjo virš demokratų, buvo, kas konkrečiai ateis už juos balsuoti. Įprastiniuose tarpiniuose rinkimuose, pavyzdžiui, 2010 ir 2014 m., rinkėjų aktyvumas, palyginti su prezidentiniais metais, sumažėja maždaug 20 proc.
Tačiau šių metų rinkėjų aktyvumas sumušė visus 2018 m. rekordus, kai rinkėjai atmetė D. Trumpą ir demokratai perėmė Atstovų Rūmus.
Kol kas preliminarūs demokratų duomenų bendrovės „Catalist“ tyrimai rodo, kad šie metai daug labiau panašūs į 2018 m.
Daugelis analitikų mano, kad Jungtinės Valstijos galbūt pasiekė naują nuolatinio didelio aktyvumo reiškinį, kurį kursto kiekvienos partijos baimė kitai pusei.
„Manau, kad žinovai kartais visuomenei primeta grubų materializmą, kai žmonėms rūpi tik kišeniniai klausimai siaurąja prasme, – sakė J. Raskinas. – Žmonės supranta, kokia trapi ir brangi yra konstitucinė demokratija, ir nenori jos prarasti.“
Dėl abortų demokratai stojo į kovą
Didžiąją 2021 m. ir pirmąją 2022 m. pusę atrodė, kad respublikonai iškovos triuškinančius laimėjimus rinkimuose.
Tačiau tuomet pasirodė Aukščiausiojo Teismo sprendimas byloje dėl abortų legalizavimo, panaikinęs 50 metų trukusį precedentą, kurį daugelis amerikiečių laikė savaime suprantamu dalyku.
Staiga demokratai rado problemą, dėl kurios galėtų sutelkti savo pagrindą. Po dviejų mėnesių, kai konservatyvaus Kanzaso rinkėjai ryžtingai atmetė abortų uždraudimo priemonę, daugelis įžvelgė, kad tai gali pakeisti lenktynių eigą.
Demokratų gubernatoriai, tokie kaip Gretchen Whitmer, pasiskelbė abortų teisių gynėjais, o liberalios grupės išleido šimtus milijonų dolerių reklamoms, kuriose buvo akcentuojamos kraštutinės dešiniosios pozicijos, kurių laikėsi daugelis respublikonų, siekdami laimėti pirmalaikius rinkimus.
Kai kurie kairieji, ypač Vermonto senatorius Bernie Sandersas, suabejojo, ar demokratai neskyrė per daug energijos abortų klausimui. Šie kritikai teigė, kad nenumatytas efektas buvo sustiprinti įspūdį, jog demokratai ignoruoja svarbiausią rinkėjų rūpestį – infliaciją.
Nedaugelis demokratų strategų su tuo sutinka.
Silpni respublikonų kandidatai
Dažnu atveju demokratai gavo norimus oponentus. Tuo tarpu Respublikonų partijos vadovybė lygiai taip pat dažnai būdavo suglumusi ir nusivylusi savo rinkėjų pasirinkimais.
Respublikonų lyderiai agresyviai ragino centristinius gubernatorius, tokius kaip Dougas Ducey iš Arizonos, Larry Hoganas iš Merilando ir Chrisas Sununu iš Naujojo Hampšyro, kandidatuoti į Senatą – tačiau nesėkmingai.
Viena priežasčių – D. Trumpas reikalavo, kad kandidatai būtų ištikimi jo melui apie 2020 m. rinkimų vagystę. Respublikonų pirminių rinkimų dalyviai didžiąja dalimi palaikė D. Trumpos teiginius, todėl Senato mažumos lyderis Mitchas McConnellas susirūpino savo partijos kandidatų „kokybe“.
Kai kuriose lenktynėse net patys demokratai bandė nukreipti respublikonų rinkėjus nuo centristų kandidatų ir parėmė D. Trumpui prijaučiančius konservatorius, kurie neigė J. Bideno 2020 m. pergalės teisėtumą.
Kai šie kandidatai buvo patvirtinti, demokratai bombardavo rinkėjus pranešimais, kuriuose respublikonai buvo vaizduojami kaip pernelyg kraštutiniai tokiais klausimais kaip teisė į abortus arba pristatomi kaip pačios demokratijos priešininkai.
Daugeliu atvejų šis metodas pasiteisino. Pensilvanijos generalinis prokuroras Joshas Shapiro respublikonų pirminiuose rinkimuose reklamavo valstijos senatorių Dougą Mastriano, o per rinkimus jį sutriuškino.
Infliacija
Rinkėjai apklausų rengėjams vis kartojo, kad augančios benzino, maisto produktų ir būsto kainos jiems kelia didžiausią susirūpinimą. Demokratai stengėsi rasti aiškų ir nuoseklų atsaką į respublikonų išpuolius dėl šių problemų.
Baltieji rūmai pirmiausia bandė neigti: administracijos pareigūnai teigė, kad infliacija yra „laikinas“ reiškinys – žodis, kuris po kelių mėnesių persekios daugelį demokratų.
Tada ėmėsi kaltinimų: kai dėl Rusijos invazijos į Ukrainą naftos kainos šoktelėjo aukštyn, J. Bidenas ir kiti demokratai bandė infliaciją pavadinti „Putino kainų šuoliu“.
Kai kurie demokratai geriau nei kiti mokėjo pajusti rinkėjų skausmą. Pavyzdžiui, vasario mėn. grupė demokratų senatorių ragino J. Bideną įšaldyti federalinį dujų mokestį.
Vis dėlto apskritai visuomenė laikė demokratus atsakingais už jų piniginių patuštėjimą, nepaisant to, ką partija sakė ar darė.
Šalis kaip niekad stipriai susiskaldžiusi
Pagrindinė Amerikos politikos jėga tebėra gilus partinis susiskaldymas. Demokratai masiškai rinkosi už demokratus, o respublikonai – už respublikonus.
Dėl žemų J. Bideno reitingų ir infliacijos, kuri buvo pasiekusi 40 metų aukštumas, jo partija galėjo būti įtikinamai sutriuškinta. Haris Trumanas per pirmąsias kadencijas prarado 55 vietas Atstovų Rūmuose, Bilas Klintonas – 53, Barakas Obama – 63.
Tokio atkirčio J. Bidenui neteko patirti. Taip Amerikos politika retai kada veikia. Tikrų svyruojančių rinkėjų yra mažiau nei bet kada anksčiau, o svyruojančių valstijų skaičius mažėja.
Dėl daugumos iš 435 vietų Atstovų Rūmuose vis tiek nebuvo varžomasi, todėl abi pusės turėjo kautis dėl kovos lauko, kuris sumažėjo dėl rinkimų apygardų karpymo.
Mažiau nei trečdalis šių metų Senato rinkimų buvo konkurencingi. Atstovui Timui Ryanui nepavyko išvengti Ohajo dešiniojo sparno, nors demokratai kampaniją vadino „fenomenalia“, o nuosaikūs respublikonai, tokie kaip Joe O'Dea ir Tiffany Smiley, Kolorado ir Vašingtono valstijose taip pat nesugebėjo pasiekti pergalių.
Floridos, Džordžijos ir Teksaso rinkėjai perrinko respublikonų gubernatorius. Rinkėjai grąžino demokratus į valdžią Merilende, Masačusetse, Mičigane, Minesotoje, Niujorke, Pensilvanijoje ir Viskonsine.
Nepaisant visų rekordinių sumų, išleistų 2022 m. vidurio kadencijos kampanijoms ir televizijos reklamoms – vienais skaičiavimais, net 16,7 mlrd. dolerių – šalis lapkričio 9 d. greičiausiai atsibus tokia pati, kaip ir lapkričio 8 d.: padalinta į dvi dalis.
„Šį ciklą niekas neveikė, – sakė demokratų apklausų organizatorė M. Greenberg. – Ant kortos pastatyti daug didesni klausimai“.
Parengta pagal „The New York Times“ inf.
