Taip ELTA neoficialiuose pokalbiuose tvirtino Lenkijos žurnalistai, tiesiogiai pranešantys apie šį įvykį ir remdamiesi savo šaltiniais Lenkijos kariniuose sluoksniuose. Pasak jų, tai įvyko apie pusę dešimtos vakaro, apie tai buvo žinoma gana greitai, tačiau Lenkijos politinė vadovybė vis dėlto „per ilgai“ delsia, svarstydama net tik tai, kaip į tai reaguoti, bet ir kaip pateikti šią žinią.
Pakomentuoti šias žinias bei padėtį apskritai ELTA paprašė vieno iš žinomiausių Lenkijos geopolitikos ir saugumo ekspertų, buvusį šios šalies diplomatą Witoldą Juraszą, kuris šiuo metu yra vieno iš pagrindinių Lenkijos naujienų portalų onet.pl apžvalgininkas.
„Na, mes dar neturime galutinių oficialių patvirtinimų, todėl vis dar turime remtis tuo, jog galimi trys variantai ir atitinkamai skirtingos reakcijos į juos. Pirmas, jog tai vis dėlto buvo dvi Rusijos raketos.
Iš tiesų, tai reikštų tektoninį pokytį visoje saugumo situacijoje, nes dvi raketos – akivaizdžiai ne atsitiktinumas, bet tyčinis, sąmoningas ir demonstratyvus antpuolis, į kurį turi atitinkamai ir neišvengiamai reaguoti ne tik Lenkija, bet ir visa NATO.
Jei tai būtų viena Rusijos raketa, lieka atviras klausimas, ar tai paklydusi raketa – kas pilnai įmanoma, ar provokacija-pabandymas, reakcijos testavimas.
Tuo tarpu jei tai Ukrainos raketa – tai tragiškas atsitiktinumas, nors už jį, suprantama, visiškai atsakinga Rusija, bombarduojanti Ukrainos objektus taip pat ir Lenkijos pasienyje“, – sakė W.Juraszas.
Jis teigė, jog ir pagal jo turimą informaciją yra „didelė tikimybė“, kad tai greičiausiai buvo Ukrainos paleista raketa.
„Tai – tragedija ir kartu atsitiktinumas. Tačiau nemanau, kad tai kažką esmingai keičia. Taip, tai karas, kuris vyksta prie mūsų slenksčio ir mes seniai tai žinojome“, – sakė W.Juraszas.
Tad jis skeptiškai vertino tikimybę ir būtinybę tiek Lenkijai, tiek visam NATO aljansui kaip nors itin demonstratyviai ir ryškiai reaguoti karinėmis priemonėmis. Taip pat jis vertino ir, pavyzdžiui, vėl skambančius siūlymus įvesti neskraidymo zoną ne tik su Ukraina besiribojančioje Lenkijos dalyje, bet ir bent pasienio dalyje pačioje Ukrainoje.
„Tokie dalykai – ir toliau menkai tikėtini. Tai spręstų NATO ir, pirmiausia, Amerika. Tuo tarpu JAV administracija ir pats prezidentas Joe Bidenas daro viską, kad neleistų aljanso ir Vakarų įtraukti į karą ir tai nuosekli jų strategija.
Viena vertus – kieta laikysena Rusijos atžvilgiu ir parama Ukrainai, kita vertus – nepasidavimas tokioms aplinkybėms, pagal kurias reikėtų pradėti atvirus karo veiksmus“, – sakė ekspertas.
Be to, pasak jo, Lenkijos pasienyje neskraido jokie civiliniai lėktuvai, tad tokia apsauga neturėtų ir didelės praktinės reikšmės. „Ten dabar reikės būti itin atsargiai mažajai civilinei aviacijai ir, žinoma, vietos gyventojams, tačiau tai – ir taip savaime suprantama“, – teigė W.Juraszas.
ELTA jo paklausė ar šis įvykis, nepaisant to, kieno tai buvo raketa, nėra dar vienas perspėjimas, jog tėra tik laiko klausimas, kada Ukrainoje vykstantis karas kokiomis nors formomis ims lietis per Ukrainos sienas.
„Manau, kad viena iš tikėtiniausių formų ir krypčių – išsiliejimas į Maskvos gatves. Nors į tai, žinoma, irgi reikia žiūrėti be bereikalingo entuziazmo.
Tuo tarpu tikro agresijos išsiliejimo į, sakykim, Lenkiją ar Lietuvą aš nesitikiu. Viena vertus, „supergalybe“ besidėjusi Rusija, dabar pralaiminti Ukrainoje, tiesiog neturi pajėgų karui su NATO ir Vakarais. O jų pajėgos jau yra mūsų teritorijoje. Kita vertus, JAV ir Vakarai pasirodė ne tokie „supuvę“ ir „silpni“, kaip juos siekė vaizduoti Rusijos propaganda ir mūsų naudingi idiotai bei radikalai“, – sakė W.Jurazsas.
