Ši lazdelės pavidalo duona, kurios išorė traški, o vidurys minkštas, išliko neatskiriama prancūzų gyvenimo dalimi ilgai po to, kai išnyko kiti stereotipai, tokie kaip beretės ir česnakų pynės.
JT agentūra suteikė „nematerialaus kultūros paveldo statusą“ bagetės kepimo tradicijai ir ją lydinčiam gyvenimo būdui.
Nacionalinės prancūzų kepyklų federacijos duomenimis, Prancūzijoje kasmet iškepama daugiau kaip šeši milijardai bagečių, tačiau UNESCO statusas suteiktas sunkmečiu: nuo 1970 metų Prancūzija kasmet netenka maždaug 400 mažų kepyklėlių – nuo 55 tūkst. tada (viena kepykla 790 gyventojų) iki 35 tūkst. šiandien (viena kepykla 2 000 gyventojų).
Šis mažėjimas susijęs su pramoninių kepyklų ir užmiesčio prekybos centrų plėtra į kaimo vietoves, o miesto gyventojai vis dažniau renkasi raugo duoną, be to, bagečių sumuštinius su kumpiu iškeičia į mėsainius.
Prancūzija prašymą UNESCO pateikė 2021 metų pradžioje, ir bagetės nurungė Paryžiaus cinkuotus stogus ir Arbua miesto vyno festivalį.
