Atskleidė slaptą V. Putino įsakymą: dokumentuose – Ukrainos politikai, kuriuos planuota nužudyti

Jungtinės Karalystės gynybos ir saugumo tyrimų centras paskelbė prezidento Vladimiro Putino pasirašytą dešimties dienų Ukrainos užgrobimo planą, kuriame atskleidžiamos stulbinančios detalės apie Maskvos pradinius planus vykdyti masinius raketų ir oro antskrydžius prieš Ukrainą bei išžudyti šaliai svarbius pareigūnus.

Vladimiras Putinas.<br>AP/Scanpix nuotr.
Vladimiras Putinas.<br>AP/Scanpix nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

2022-12-07 20:48

Invazijos planą pavyko gauti su Jungtinės Karalystės kariuomene susijusiam analitiniam centrui „Karališkajam Jungtinių tarnybų gynybos ir saugumo studijų institutui“ (RUSI), o apie paties plano egzistavimą esą buvo informuota tik nedidelė grupė Rusijos pareigūnų.

Planas atskleidžia, kad iš pradžių V.Putinas tikėjosi, jog Rusija Ukrainą užims per dešimt dienų ir aneksuos iki šių metų rugpjūčio mėnesio.

Į dokumentus įtrauktas Ukrainos politikų ir pareigūnų sąrašas, pagal kurį būtų atlikti užsakomieji nužudymai, o Rusijos specialiosioms tarnyboms pavesta išžudyti Ukrainos vadovybę, kuri, kaip numatoma dokumente, „dėl invazijos greičio arba pabėgs, arba bus paimta į nelaisvę“.

Asmenų pavardės buvo suskirstytos į keturias kategorijas: žmonės, kuriuos Kremlius norėjo nužudyti, tie, kuriuos „reikia slopinti ir bauginti“, asmenys, kurie turi būti skatinami kolaboruoti su Rusija, ir žmonės, kuriuos Maskva nustatė kaip jau pasirengusius kolaboruoti.

Tada buvo numatyta, kad rusų mokytojai ir kiti pareigūnai, pasitelkdami propagandą, „perauklės ukrainiečius“. FSB (Rusijos federalinei saugumo tarnybai) taip pat buvo pavesta sulaikyti regionų gubernatorius ir vietos valdžios institucijų darbuotojus ir priversti jas bendradarbiauti. Tačiau, priešingai nei planuota „dešimties dienų plane“, praėjus dešimčiai mėnesių nuo Rusijos vykdomos brutalios invazijos, Kijevas vis dar nerodo jokių pralaimėjimo ženklų, o Rusijos kariuomenė ir toliau stumiama iš Rusijos okupuotų miestų ir miestelių, ypač Ukrainos rytuose.

Dokumentuose taip pat įvardijamos konkrečios vietos, kurias galima užimti, įskaitant Ukrainos elektrines, aerodromus, centrinį banką ir parlamentą.

Invazijos plane taip pat išsamiai aprašytas planas užgrobti Ukrainos atomines elektrines, kad būtų galima kontroliuoti šalies energetikos sistemą ir šantažuoti Europos kaimynes radiacinės taršos pavojumi, teigė RUSI.

Šiuo metu Rusija kontroliuoja didžiausią Europoje atominę elektrinę, įsikūrusią Enerhodare, Zaporožės srityje. Kovo 1 d. elektrinę, tiekiančią maždaug penktadalį Ukrainos elektros energijos, apsupo Rusijos pajėgos, o kitą dieną Tarptautinės atominės energijos agentūros generalinis direktorius Rafaelis Grossi paskelbė, kad Rusijos valdžia perėmė teritorijos aplink elektrinę kontrolę.

Kovo 3 d. naktį dešimties rusų šarvuočių ir dviejų tankų kolona priartėjo prie elektrinės ir ją užėmė po dvi valandas trukusių sunkių mūšių.

Nuo to laiko Enerhodaras ir Zaporožė patyrė nesiliaujančius Rusijos smūgius, kurie padarė žalos vietos infrastruktūrai ir sukėlė didelį pavojų atominei elektrinei.

Akivaizdu, kad pirminis planas buvo sužlugdytas, o Rusija patyrė daugybę nesėkmių dėl neteisėtos invazijos, todėl Maskva pakeitė savo poziciją ir ėmėsi rengti fiktyvius referendumus užgrobtose Ukrainos teritorijose, įskaitant Zaporožę ir Chersoną – pastarąjį neseniai išlaisvino Ukrainos kariuomenė, suduodama dar vieną gėdingą smūgį V.Putinui.

Raketų smūgiai taip pat tapo Kremliaus mėgstama nevilties taktika: prezidentas V.Zelenskis patvirtino, kad nuo spalio mėn. nuo dronų ir raketų atakų nukentėjo 30–40 proc. Ukrainos energetikos infrastruktūros.

Maskvai nepavykus greitai ir sėkmingai užimti Ukrainos, Rusijoje kilo neramumai, o po to, kai prezidentas V. Putinas buvo priverstas rugsėjo 1 d. paskelbti apie 300 000 Rusijos rezervistų mobilizaciją, kilo ir protestai.

Kaip pranešė britų dienraštis „The Metro“, daugelis šaukiamojo amžiaus rusų vyrų buvo pažadinti vidury nakties ir jiems buvo įteikti šaukimo dokumentai, kitiems jie buvo įteikti ketvirtadienio, rugsėjo 22 d., rytą atvykus į darbą.

Dešimtys tūkstančių rusų, išgirdę pranešimus apie artėjantį šaukimą į kariuomenę, pabėgo iš savo tėvynės, o eilės driekėsi kilometrus palei sienas į kaimynines šalis.

Pasipriešinimas šaukimui į kariuomenę, kartu su finansiniu sankcijų Rusijai poveikiu, ir toliau daro spaudimą V.Putinui bei pačiam Kremliui.

Sergejus Javoronkovas, Rusijos Gaidaro ekonominės politikos instituto vyresnysis tyrėjas, tikino, kad nuotaikos Maskvoje užvirė „tiek dėl ekonominės kainos, tiek dėl nepasitenkinimo nesėkminga Rusijos invazija į Ukrainą“.

„Mes turėjome laimėti, – sakė jis. – Pareigūnai žadėjo per tris dienas užimti Kijevą, bet, kaip matome, tai nebuvo realu.“

„Vasario 24 d. kalboje Vladimiras Putinas pareiškė, kad karines operacijas vykdys tik profesionalūs kariai. Tačiau rugsėjį buvo paskelbta dalinė mobilizacija – taip pat nepopuliari priemonė, kadangi buvo verbuojami tie, kurie net nenori kariauti.“

„Tai ganėtinai akivaizdu. Trumpas, tačiau pergalingas karas gali išprovokuoti entuziazmą, – pridūrė jis. – Bet jei karas tęsiasi amžinybę ir nėra pasiekiamas norimas rezultatas, tada akivaizdžiai nusiviliama“.

Parengta pagal „Kyiv Post“ inf.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.