Ši politinė sumaištis taip pat sukėlė didelį diplomatinį konfliktą su Meksika, kuri išreiškė paramą kairiųjų pažiūrų buvusiam mokytojui P. Castillo.
Įstatymų leidėjai 93 balsais prieš 30 ir vienam susilaikius pritarė rinkimų kalendoriaus pakeitimui. Taip pat numatyta, kad dabartinė prezidentė Dina Boluarte 2024 metų liepos mėnesį perduos valdžią šių rinkimų nugalėtojui.
Įstatymų leidžiamosios valdžios vadovas Jose Williamsas teigė, kad norint, jog priemonė įsigaliotų, artimiausiais mėnesiais ji turės būti ratifikuota per kitą balsavimą.
P. Castillo buvo nušalintas nuo pareigų ir sulaikytas anksčiau šį mėnesį, kai siekė paleisti Kongresą ir valdyti dekretu. Jo nušalinimą kritikavo kairiosios Lotynų Amerikos sąjungininkės, įskaitant Meksiką, o tūkstančiai jo šalininkų išėjo į gatves.
Vėliau buvo imtasi griežtų saugumo priemonių, įskaitant ginkluotų kareivių dislokavimą per D. Boluarte paskelbtą nepaprastąją padėtį. Pareigūnų teigimu, per neramumus žuvo mažiausiai 21 žmogus. Daugiau nei 650 žmonių buvo sužeisti.
Šalyje vyko demonstracijos, buvo blokuojami keliai ir oro uostai, o tūkstančiai turistų, tarp jų ir garsiojoje inkų citadelėje Maču Pikču, liko įstrigę.
Apklausos rodo, kad 83 proc. piliečių pasisako už tai, kad būtų surengti rinkimai ir taip išspręsta Pietų Amerikos valstybę krečianti krizė.
Į Limą antradienį atvyko Amerikos šalių žmogaus teisių komisijos (IACHR) delegacija, kuri, vykdydama faktų nustatymo misiją, susitiks su valdžios institucijų atstovais.
