Apžvalgoje nurodomi vieni svarbiausių 2022 m. rinkimų senajame žemyne, prikaustę didžiąją dalį Europos.
Italijoje išrinktas pirmasis kraštutinių dešiniųjų lyderis nuo Antrojo pasaulinio karo laikų
Vieni svarbiausių šių metų Europos rinkimų vyko Italijoje, kur Giorgia Meloni tapo pirmąja kraštutinių dešiniųjų lydere nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.
Rugsėjo pabaigoje rinkėjams išreiškus balsą rinkimuose, G. Meloni partija „Italijos broliai“ (Fratelli d'Italia) tapo didžiausia partija šalyje.
Jos partija buvo prisaikdinta vyriausybėje kaip dešiniosios koalicijos su Matteo Salvini Šiaurės lyga ir Silvio Berlusconi „Pirmyn, Italija“ dalis, sukeldama euroskepticizmo baimę vienoje iš Europos Sąjungos steigėjų.
„Žmonės manė, kad Giorgia Meloni pradės kovą su Europa, tačiau ji padarė priešingai“, – apžvelgdamas pirmuosius G. Meloni valdymo mėnesius sakė Surėjaus universiteto politikos profesorius Daniele Albertazzi.
„Italija yra ekonomiškai priklausoma nuo Europos ekonomikos atkūrimo fondo, todėl G.Meloni negali sau leisti tokio masto kovų su Europos Komisija, kaip Vengrija ir Lenkija. – Ji nori pasirodyti kaip konservatyvi premjerė, o ne kraštutinė“.
G.Meloni – pirmoji Italijos ministrė pirmininkė moteris – ne tik vengia kovoti su Briuseliu, bet ir laikosi pro-NATO pozicijos ir remia didesnes Europos gynybos išlaidas, skirtas padėti Ukrainai po Rusijos invazijos, pradėtos vasario mėn.
Koalicijos partneriams M. Salvini ir S. Berlusconi turint glaudesnius ryšius su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, buvo baiminamasi, kad Italija mažiau rems Kijevą.
Šalies viduje G.Meloni galėjo užimti griežtesnę poziciją. Lapkritį ji pateko į laikraščių antraštes, kai atsisakė leisti migrantų gelbėjimo laivui „Ocean Viking“ prisišvartuoti Italijoje.
Žvelgiant į ateitį, D.Albertazzi teigia, kad koalicijos medaus mėnesio laikotarpis gali būti trumpalaikis.
„Matteo Salvini gali nuspręsti suduoti smūgį ir susigrąžinti paramą iš savo griežtesnės linijos rinkėjų, kurie pastaruoju metu perėjo į dešiniųjų gretas ir remia Meloni, – sakė jis. – Jo partija remia regioninę autonomiją ir yra organizavusi referendumus šiuo klausimu. Praktiškai G.Meloni būtų sunku įgyvendinti šiuos pažadus.“
V.Orbano ketvirtoji kadencija sukėlusi Briuselio nepasitenkinimą
Viktoras Orbanas po triuškinamos pergalės balandžio mėn. vykusiuose rinkimuose užsitikrino rekordinę ketvirtąją Vengrijos ministro pirmininko kadenciją.
Jo dešinioji populistinė partija „Fidesz“ laimėjo daugiau kaip du trečdalius vietų parlamente.
V. Orbanas nevykdė kampanijos, o rėmėsi konkrečiu politiniu manifestu – bendravo su rinkėjais ir įtikino televizijos debatais.
Jis taip pat vaizdavo save kaip kandidatą, kuris neleis Vengrijai įsitraukti į tuomet dar tik prasidėjusį karą Ukrainoje.
Jo pergalė buvo didžiulis nusivylimas tiek opozicijai, kuri buvo susivienijusi aplink vieną kandidatą, kad turėtų geriausią galimybę nuversti V. Orbaną, tiek Briuseliui.
Savo komentaruose po rinkimų V. Orbanas gyrėsi, kad „mes pasiekėme tokią didelę pergalę, kad ją galima pamatyti iš Mėnulio ir tikrai galima pamatyti iš Briuselio“.
Šis smūgis Europos Komisijai yra dalis ilgai besitęsiančių ginčų su Budapeštu dėl to, ar V. Orbano Vengrija laikosi ES vertybių.
Europos užsienio santykių tarybos asocijuota tyrėja Zsuzsanna Vegh „Euronews“ sakė, kad nuo jo perrinkimo „Viktoro Orbano konfrontacinis ir agresyvus požiūris į Europos institucijas sustiprėjo“.
Lapkričio pabaigoje Briuselis paskelbė, kad įšaldo 7,5 mlrd. eurų ES atkūrimo lėšų pervedimą Budapeštui, nes Vengrijos reformos, kuriomis siekiama spręsti „teisinės valstybės“ problemas, yra nepakankamos.
Vėliau Europos Komisija sumažino įšaldytą sumą iki 5,8 mlrd. eurų mainais į tai, kad Budapeštas, be kita ko, atšauks savo veto dėl 18 mlrd. eurų ES paramos Ukrainai.
Gruodžio pabaigoje Europos Komisija pareiškė, kad sustabdys visas 2021–2027 m. Vengrijai skirtas ES sanglaudos fondų lėšas – 22 mlrd. eurų. Įšaldytos ne tik ES atkūrimo lėšos, bet ir turtas, kol bus įvykdytos reikalaujamos sąlygos, susijusios su teismų nepriklausomybe, akademinėmis laisvėmis, LGBT teisėmis ir prieglobsčio sistema.
Švedijos rinkimuose išsiveržė kraštutiniai dešinieji
Kaip ir Italijoje, Švedijos rinkimuose triumfavo kraštutiniai dešinieji. Švedijos demokratai – partija, kurios šaknys siekia fašizmo ir Švedijos neonacių judėjimo dešimtajame dešimtmetyje ištakas – užėmė antrąją vietą po socialdemokratų.
Tai reiškė, kad partijos lyderis Jimmie Akessonas galėjo atlikti labai svarbų vaidmenį formuojant naują dešiniųjų vyriausybę, ir nors jo partija nėra oficiali nuosaikiųjų, krikščionių demokratų ir liberalų koalicijos narė, ji vis tiek turi didelę įtaką priimant visus politinius Ministro Pirmininko Ulfo Kristersono vyriausybės sprendimus.
Suomijos visuomeninio transliuotojo „Yle“ korespondentas Šiaurės šalyse Lucas Dahlstromas nurodė, kad Švedijos demokratai dabar turi didelę politinę įtaką. Jis pridūrė, kad partija pasinaudojo savo pozicija darydama įtaką „migracijos politikai ir teisėtvarkos reformoms“.
Tačiau Švedijos poslinkis į dešinę nėra trumpalaikis. L.Dahlstromas nurodė, kad nuo 2016 m. vyko laipsniškas judėjimas šia kryptimi, kurį paspartino nusikalstamumo didėjimas.
Praėjusį pavasarį Švedijos nacionalinės nusikalstamumo prevencijos tarybos parengtoje ataskaitoje teigiama, kad Švedija yra tarp Europos valstybių, kuriose smurto naudojant ginklus atvejų skaičius išaugo labiausiai.
Vis dėlto, L.Dahsltromas teigimu, Europos integracija „išlieka tvirta naujosios Švedijos vyriausybės politika“.
Tai pabrėžta ir Briuselyje nerimaujant dėl Švedijos demokratų įtakos Stokholmo pirmininkavimui Europos Sąjungos Tarybai nuo 2023 m. sausio 1 d.
E. Macronas laimėjo antrąją Prancūzijos prezidento kadenciją
Balandžio mėn. proeuropietiškos partijos gavo postūmį, kai Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas užsitikrino antrąją kadenciją.
E. Macronas antrajame rinkimų ture vėl įveikė kraštutinių dešiniųjų varžovę Marine Le Pen.
Tačiau po dviejų mėnesių vykusiuose Prancūzijos įstatymų leidžiamosios valdžios rinkimuose E. Macrono partija „Renesansas“ prarado absoliučią daugumą parlamente.
Nepaisant derybų dėl koalicijos sudarymo, E. Macrono partija ir jos sąjungininkai nusprendė sudaryti mažumos vyriausybę.
Po perrinkimo E. Macronas toliau lobizavo savo prieštaringai vertinamą pensijų reformos planą, dėl kurio jam nepavyko balsuoti ankstesnės kadencijos metu.
Jis siekia, kad pensinis amžius Prancūzijoje būtų padidintas iki 64 arba 65 metų. Šiuo metu jis yra 62 metai, o tai yra vienas žemiausių rodiklių Europoje. E. Macronas 2023 m. sausio 10 d. pristatys savo peržiūrėtą siūlomą pensijų planą.
Slovėnijoje naujokas nušalino populistą premjerą J. Janšą
Populistas ministras pirmininkas Janezas Janša, Donaldo Trumpo šalininkas, kuris buvo kaltinamas tuo, kad Slovėniją veda panašiu į Vengriją dešiniųjų keliu, buvo nušalintas po netikėtų balandžio mėn. rinkimų rezultatų.
Nauja liberali partija – Laisvės judėjimas – stebėtojus šokiravo surinkusi 34,5 proc. balsų, o J. Janšos Slovėnijos demokratų partija – 23,6 proc.
Partijos įkūrėjas ir lyderis Robertas Golobas tapo naujuoju Slovėnijos ministru pirmininku.
R.Golobas balsavimą, kuriame dalyvavo daugiausia rinkėjų nuo 2000 m., vadino „referendumu dėl demokratijos“ ir kaltino J.Janšą, kad nuo 2020 m., kai jis perėmė valdžią, buvo pakenkta demokratinėms institucijoms ir spaudos laisvei.
Jis taip pat pažadėjo gelbėti savo šalies santykius su ES, kuriems smarkiai pakenkė J. Janšos palankumas Vengrijos nacionalistų lyderiui Viktorui Orbanui.
„Ši šalis visada buvo orientuota į Vakarų Europą ir esu įsitikinęs, kad mes grįšime į savo šeimą“, – per kampaniją AFP sakė R.Golobas.
Liepos mėnesį, praėjus trims mėnesiams po balsavimo, Slovėnija tapo pirmąja pokomunistine Europos šalimi, įteisinusia tos pačios lyties asmenų santuokas, o tai yra dalis R.Golobo socialiai progresyvios darbotvarkės.
Slovėnija taip pat pritarė ES laisvo judėjimo zonos išplėtimui įtraukiant Kroatiją. Slovėnijos sprendimas paremti šį žingsnį yra pikantiškas atsižvelgiant į tai, kad abi šalys jau tris dešimtmečius dalyvauja pasienio ginče, dėl kurio Slovėnija anksčiau blokavo Kroatijos stojimą į ES.
J. Janša 2020 m. pradėjo savo trečiąją Slovėnijos ministro pirmininko kadenciją. Jis ne tik sulaukė kaltinimų, kad pradeda vadovautis panašiu į autoritarinio valdymo Orbano stiliumi. Jis taip pat pateko į ES akiratį dėl pranešimų, kuriuose nurodoma, jog spaudė oponentus ir viešąją žiniasklaidą, rengė išpuolius prieš žurnalistus ir į svarbiausius postus paskyrė lojalistus, kad galėtų kontroliuoti valstybės institucijas.
Parengta pagal „Euronews“ inf.
