Rugsėjo 16 dieną Teherane suėmus 22 metų kurdų kilmės iranietę M. Amini, kuri, kaip įtariama, pažeidė griežtą Islamo respublikos moterų aprangos kodą, Iraną apėmė protestai.
Teherano valdžia protestus paprastai vadina riaušėmis.
Naujienų agentūra „Fars“ citavo aukšto rango policijos pareigūną, kuris sakė, kad naująjį programos „Nazer-1“ (pers. „sekimas“) etapą „visoje šalyje vykdo policija“.
„Nazer-1“ programa, pradėta 2020 metais, susijusi su „hidžabo nuėmimu automobiliuose“, pridūrė „Fars“.
2020 metais pradėjus veikti šiai programai, automobilių savininkams buvo siunčiamos SMS žinutės, kuriomis jie bus įspėjami apie aprangos kodo pažeidimą jų automobilyje ir kad gresia „teisiniai veiksmai“, jei tai pasikartos.
Tačiau iš socialiniuose tinkluose paskelbtų žinučių matyti, kad policija, regis, atsisakė grasinimo imtis teisinių veiksmų.
„Jūsų automobilyje buvo pastebėta, kad nuimtas hidžabas: būtina gerbti visuomenės normas ir užtikrinti, kad šis veiksmas nepasikartotų“, – rašoma policijos atsiųstoje ir interneto platformose paskelbtoje žinutėje.
Irano moralės policija yra įgaliota lankytis viešose vietose ir tikrinti, kaip laikomasi griežto aprangos kodo.
Po protestų sostinės Teherano prabangiuose rajonuose, taip pat kuklesniuose ir tradiciškesniuose pietiniuose priemiesčiuose daugybė moterų buvo pastebėtos be galvos apdangalų ir nebuvo sustabdytos.
Nuo rugsėjo mėnesio Teherano gatvėse baltos ir žalios spalvos policijos autobusiukai tapo daug retesniu reginiu.
Gruodžio pradžioje Irano generalinis prokuroras Mohammadas Jafaras Montazeris (Mohamadas Džafaras Montazeris) buvo cituojamas sakantis, kad moralės policija buvo uždaryta.
Tačiau protestuotojai skeptiškai vertino jo komentarus, kurie atrodė kaip improvizuotas atsakymas į konferencijoje užduotą klausimą, o ne kaip aiškus moralės policiją prižiūrinčios Vidaus reikalų ministerijos pranešimas.
