Prieš tai sukilėliai paneigė, kad susitarė su vyriausybe dėl abipusių privalomų paliaubų. Šis klausimas dabar bus diskutuojamas kitame taikos derybų rate Meksikoje sausio 23 dieną, paskelbė A. Prada. Jis paragino ELN bent jau kol kas įsipareigoti paliauboms ir taip parodyti gerą savo valią.
Kolumbijos prezidentas Gustavas Petro savaitgalį pranešė, kad jo vyriausybė su keliomis ginkluotomis grupuotėmis, įskaitant ELN, susitarė dėl paliaubų iki birželio pabaigos. ELN vyriausiasis vadas tai paneigė. „Mes keliskart pareiškėme, kad ELN laikysis tik tokių susitarimų, kurie diskutuojami ir priimami prie derybų stalo, – sakoma kairiųjų partizanų grupuotės pranešime. – Vienašališkas vyriausybės dekretas negali būti traktuojamas kaip susitarimas“.
Marksistinė Nacionalinė išsivadavimo armija (ELN) turi apie 5 000 kovotojų. Organizacija pradžioje labai orientavosi į Kubos socializmo modelį, vėliau prie jos prisijungė daug išsivadavimo teologijos paveiktų dvasininkų. ELN pirmiausiai Rytų Kolumbijoje vykdo išpuolius ir grobia įkaitus.
Kolumbijoje 52 metus vyko pilietinis karas tarp kairiųjų sukilėlių, dešiniųjų sukarintų grupuočių ir kariuomenės. Žuvo 220 000 žmonių, milijonai buvo priversti palikti savo namus. Nors saugumo padėtis po 2016 metų taikos susitarimo tarp vyriausybės ir didžiausios sukilėlių organizacijos FARC pagerėjo, tačiau dalį šalies vis dar kontroliuoja neteisėtos grupuotės.
