Interviu naujienų agentūrai AP ji pabrėžė, kad V. Zelenskio kelionei reikėtų daugelio sąlygų, visų pirma dėl karinės situacijos Ukrainoje. E. Džaparova taip pat paminėjo Ukrainos žvalgybos įspėjimą, kad Rusija planuoja „labai rimtą puolimą vasario mėnesį“.
„Mūsų prezidentas norėtų atvykti, – sakė ji. – Tačiau dar klausimas, ar... dėl saugumo situacijos galės.“
Jei V. Zelenskis atvyks į JT, tai bus tik antra jo kelionė į užsienį nuo Rusijos invazijos pradžios praėjusių metų vasario 24 dieną. Gruodžio 21-ąją jis netikėtai nuvyko į Vašingtoną susitikti su savo svarbiausiais rėmėjais – JAV prezidentu Joe Bidenu ir Kongreso nariais.
Ukrainos ambasadorius prie JT Serhijus Kyslycia sakė, kad Generalinė Asamblėja vasario 23 dienai jau suplanavo aukšto lygio debatus apie Rusijos karą Ukrainoje ir kad vasario 24-ąją įvyks Saugumo Tarybos narių ministrų susitikimas.
Pasak E. Džaparovos, Ukraina norėtų, kad Asamblėja priimtų vieną iš dviejų rezoliucijų, kurių patvirtinimo V. Zelenskis siekia invazijos metinių išvakarėse.
Ukraina konsultuojasi su partnerėmis dėl šių dviejų priemonių, kurių viena būtų paremtas V. Zelenskio 10 punktų taikos planas, apimantis Ukrainos teritorinio vientisumo atkūrimą ir Rusijos pajėgų išvedimą, o kita – įkurtas tribunolas teisti už agresijos nusikaltimą ir sudarytos sąlygos patraukti Rusiją atsakomybėn už neišprovokuotą invaziją, sakė viceministrė.
Kaip gruodžio pabaigoje AP sakė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba, vyriausybė nori, kad iki vasario pabaigos JT būtų surengtas „taikos viršūnių susitikimas“ ir kad tarpininkautų JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas.
Tačiau D. Kuleba nesitikėjo, kad tokiame susitikime dalyvautų Rusija.
E. Džaparova sakė, kad viršūnių susitikimas dar aptarinėjamas, ir pabrėžė, kad tai „nėra derybos“. Pasak jos, viršūnių susitikimas būtų platforma Ukrainai svarbiems klausimams aptarti ir „diskursui suformuoti“.
Rezoliucija ar viršūnių susitikimas nereikštų, kad Ukraina jau yra pasirengusi pasirašyti taikos susitarimą ar ugnies nutraukimą, pažymėjo E. Dzhaparova ir pridūrė, kad po rezoliucijos ar viršūnių susitikimo „galėtų prasidėti derybos dėl taikos ar taikos susitarimo“.
