„Mes ir toliau teiksime Ukrainai visą jai reikalingą paramą, kol to reikės. Kartu, kaip europiečiai, ginsime mūsų Europos taikos projektą“, – sakė jis kalboje Sorbonos universitete, sakytoje minint Prancūzijos ir Vokietijos pokario bendradarbiavimo 60-metį.
Anksčiau išplatintame vaizdo įraše O. Scholzas sakė, kad praeityje abiejų valstybių santykius lydėjo nepasitikėjimas, nuolatiniai karai ir destrukcija, tačiau prieš daugelį metų pasirašyta Eliziejaus sutartis, kurios 60-osios metinės bus minimos sekmadienį, užtikrino taiką.
Jis pabrėžė, kad Vokietiją ir Prancūziją sieja draugystė ir artima partnerystė, o „Europos taikos projektą“ ir vertybes reikia išsaugoti, apginti ir sustiprinti.
Eliziejaus sutartis tarp Prancūzijos ir Vokietijos, kuria siekiama dialogo ir bendro sutarimo, buvo pasirašyta 1963 m. sausio 22 d., praėjus 18 metų po Antrojo pasaulinio karo.
O. Scholzas, sekmadienį viešėdamas Prancūzijoje ir minėdamas pokario draugystės tarp abiejų šalių 60-metį, pareiškė, kad jų bendradarbiavimas yra labai svarbus Europos ateičiai.
„Ateitis, kaip ir praeitis, remiasi abiejų mūsų šalių bendradarbiavimu, kuris yra vieningos Europos varomoji jėga“, – sakė jis kalboje Sorbonos universitete, kurioje dalyvavo ir Prancūzijos prezidentas E. Macronas.
Pastarasis sakydamas kalbą pareiškė, kad Prancūzija ir Vokietija turėtų būti „pionierės“ plėtojant Europą.
„Kadangi Vokietija ir Prancūzija nutiesė kelią į susitaikymą, jos turi tapti Europos atgaivinimo pionierėmis“, – sakė jis.
Šalies lyderis teigė, kad reikia „kurti naują energetikos modelį“, skatinti „inovacijas ir ateities technologijas“ bei užtikrinti, kad Europos Sąjunga būtų „savarankiška geopolitinė galia gynybos, kosmoso ir diplomatijos srityse“.
Po to abu vadovai turėjo dalyvauti bendrame vyriausybės posėdyje.
Nuo tada, kai 2021 metų pabaigoje O. Scholzas pradėjo eiti pareigas, asmeniniai abiejų vyrų santykiai nebuvo labai šilti.
Tačiau „esama struktūrinių problemų, kurios neapsiriboja tik asmeniniais santykiais“, sakė Vokietijos užsienio ryšių tarybos (DGAP) Berlyne tyrėjas Jacobas Rossas.
Nesutarimus jaučia ir visuomenė – bendrovės „Ipsos“ šią savaitę surengta apklausa rodo, kad 36 proc. prancūzų ir 39 proc. vokiečių mano, jog valstybių tarpusavio santykiai pablogėjo.
Lenkija smerkia „nepriimtiną“ Vokietijos poziciją dėl tankų „Leopard“
Lenkijos ministras pirmininkas sekmadienį išreiškė pasipiktinimą Vokietijos sprendimu netiekti Ukrainai tankų „Leopard“ ir pavadino šalies poziciją „nepriimtina“.
Berlynas nesiryžta Kyjivui nusiųsti savo sunkiasvorių tankų arba leisti kitoms valstybėms juos perduoti.
„Vokietijos požiūris yra nepriimtinas. Nuo karo pradžios praėjo beveik metai. Kasdien žūsta nekalti žmonės“, – naujienų agentūrai PAP sakė Mateuszas Morawieckis.
„Rusijos bombos niokoja Ukrainos miestus. Atakuojami civiliniai objektai, žudomos moterys ir vaikai“, – pridūrė Lenkijos premjeras.
Penktadienį maždaug 50 šalių susitarė suteikti Kyjivui milijardų dolerių vertės karinės įrangos, įskaitant šarvuočius ir amuniciją, reikalingą Rusijos pajėgoms atremti.
Tačiau Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius sakė, kad, nepaisant padidėjusių lūkesčių, „kalbant apie tankus „Leopard“, šiandien mes vis dar negalime pasakyti, kada bus priimtas sprendimas ir koks tai bus sprendimas“.
Vokietija yra šių tankų gamintoja, o Lenkijos premjeras taip pat sakė laukiantis „aiškaus pareiškimo“ iš Berlyno, ar šalys, turinčios „Leopard“, gali juos perduoti Ukrainai.
Lenkija paskelbė esanti pasirengusi Kyjivui pristatyti 14 tankų ir teigia, kad šį klausimą aptaria su maždaug 15 šalių.
Jei Berlynas atsisakys tiekti tankus Ukrainai, „mes sukursime „nedidelę koaliciją“ šalių, pasirengusių padovanoti dalį savo modernios įrangos, savo modernių tankų“, sakė M. Morawieckis.
Trijų Baltijos valstybių užsienio reikalų ministrai bendrame pareiškime šeštadienį nurodė raginantys „Vokietiją dabar Ukrainai pateikti tankus „Leopard“.
