Europos Komisija „skatina“ ES valstybes nares atsiliepti į Sirijos prašymą suteikti medicinos priemonių ir maisto produktų, kartu stebėdama, kad pagalbos „nenukreiptų“ sankcijų sulaukusi Damasko vyriausybė, sakė J. Lenarčičius.
ES skubiai išsiuntė gelbėtojų komandas į Turkiją po to, kai pirmadienį netoli sienos su Sirija įvyko stiprus 7,8 balo žemės drebėjimas.
Tačiau Sirijai kol kas ji pasiūlė tik minimalią pagalbą pagal esamas humanitarines programas dėl ES sankcijų, nuo 2011 metų taikomų prezidento Bašaro al Assado vyriausybei dėl žiauraus susidorojimo su protestuotojais, peraugusio į pilietinį karą.
Nepaisant to, ES teigia, kad Sirijos vyriausybė gali prašyti pagalbos dėl žemės drebėjimo.
Dabar, kai Damaskas tai padarė per ES civilinės saugos mechanizmą, koordinuojantį pagalbos teikimą, J. Lenarčičius sakė, kad Komisija prašo Europos šalių „palankiai reaguoti į šį prašymą“.
ES mechanizme dalyvauja 27 ES šalys ir aštuonios kaimyninės ES nepriklausančios šalys, tarp jų Norvegija ir Turkija.
Sirija prašo „ilgo sąrašo įvairių dalykų“, sakė J. Lenarčičius.
„Jiems reikia pagalbos, kad jų gelbėjimo tarnybos galėtų ieškoti ir gelbėti po griuvėsiais įstrigusius žmones. Jiems reikia daug medicininių priemonių, vaistų ir medicininės įrangos. Jiems reikia maisto produktų ir kitko – tipiškų skubios pagalbos priemonių“, – sakė jis.
„Taip pat svarbu užtikrinti – ir tai norėčiau pabrėžti – kad ši pagalba pasiektų žmones, kuriems jos reikia, ir kad ji nebūtų nukreipiama kitur. Mes tai stebėsime“, – pridūrė J. Lenarčičius.
ES sankcijos taikomos Sirijos režimo nariams, kariuomenei ir svarbioms bendrovėms bei verslininkams.
Komisijos narys teigė, kad „humanitarinė padėtis Sirijoje yra liūdna jau daugiau nei dešimtmetį, o pastarasis žemės drebėjimas dar pablogino šią ir taip dramatišką padėtį“.
J. Lenarčičius sakė, kad nuo trečiadienio 20 ES šalių ir trys asocijuotosios Europos valstybės pasiūlė Turkijai iš viso 1 500 gelbėtojų ir medikų, taip pat 100 tarnybinių šunų.
