Po vainikų padėjimo šia proga ceremonijos visi trys vadovai kalbėjo apie ES ir NATO vienybės stiprinimą ir paramą Ukrainai.
„Laisvė nėra gaunama veltui, – sakė J. Stoltenbergas. – Turime už ją kovoti kiekvieną dieną“, paminėdamas Estijos istorijos pamokas.
„Nėra jokių nerizikingų variantų, o didžiausia rizika būtų, jei laimėtų [Rusijos prezidentas Vladimiras] Putinas, nes kitiems autoritariniams lyderiams būtų perduota žinia, kad panaudodami jėgą jie gali gauti tai, ko nori, – kalbėjo J. Stoltenbergas. Remti Ukrainą yra ne tik moraliai teisinga, bet ir atitinka mūsų saugumo interesus“.
Estijos ministrė pirmininkė Kaja Kallas pažymėjo, kad „šiandien ukrainiečiai rodo precedento neturintį ryžtą ir drąsą“. Ji paragino ES kartu įsigyti šaudmenų ir kitų gynybos priemonių siekiant padėti Ukrainai.
„Jei pasiduosime Rusijos grasinimams, atsibusime daug pavojingesniame pasaulyje“, – pažymėjo ji, pridurdama: „Tai, kaip baigsis šis karas Ukrainoje, apibrėš taiką ištisoms kartoms. Kad bet kokia taika būtų ilgalaikė, reikia imtis atsakomybės“.
U. von der Leyen, atsakydama į raginimą vykdyti bendrus ES gynybos viešuosius pirkimus, padėkojo K. Kallas.
„Grįšime prie bendrų viešųjų pirkimų, kad galėtume skubiai tiekti karines atsargas Ukrainai“, – sakė U. von der Leyen, kaip tokio žingsnio pavyzdį nurodydama vakcinų pirkimą per COVID-19 pandemiją.
J. Stoltenbergas teigė, kad siekiant užkirsti kelią Rusijos agresijai, pirmiausia reikia suteikti daugiau pagalbos pasienio valstybėms ir dėl Rusijos agresijos pažeidžiamoms valstybėms, pavyzdžiui, Moldovai. Apie V. Putiną jis sakė: „Jis nesiruošia taikai, jis ruošiasi dar didesniam karui, todėl privalome suteikti Ukrainai tai, ko jai reikia“.
Kylio pasaulio ekonomikos instituto atlikto paramos Ukrainai stebėjimo duomenimis, Estija, skaičiuojant procentais nuo BVP, yra didžiausia gynybinės paramos ir humanitarinės pagalbos Ukrainai teikėja pasaulyje. Latvija ir Lietuva yra atitinkamai 2 ir 3 šio sąrašo vietoje.
