„Kiekvienas gali laisvai nuspręsti, kaip nori balsuoti per rinkimus. Aš pasitikiu e. valstybe ir e. balsavimu lygiai taip pat, kaip ir visomis kitomis e. paslaugomis – nuo bankų iki mokesčių inspekcijos.
Mano raginimas paprastas: balsuokite!“ – rašė A. Karisas šią savaitę feisbuke po to, kai balsavo internetu vienoje kaimo bibliotekoje Pelvos apskrityje.
Estija buvo pirmoji šalis, leidusi balsuoti internetu politiniuose rinkimuose. Tarptautiniu mastu ši procedūra vertinama prieštaringai, nes daug kur kyla abejonių dėl jos patikimumo. Tačiau Estijoje elektroninis balsavimas įsitvirtino.
Pirmą kartą 2005-aisiais per vietos valdžios rinkimus taip balsavo beveik 2 proc. žmonių. Šį kartą, preliminariais duomenimis, kryžiuką elektroniniu būdu uždėjo per 313 000 rinkėjų iš daugiau kaip 965 000. Tai yra 65 000 daugiau nei per pastaruosius parlamento rinkimus 2019-aisiais.
Kad galėtų dalyvauti e. balsavime, estams reikia kompiuterio, ID kortelės ir specialaus kortelių skaitytuvo. Balsavimas tetunka kelias minutes.
Parsisiuntęs programėlę iš Rinkimų komisijos puslapio, rinkėjas identifikuojasi suvesdamas PIN kodą, tada balsuoja ir patvirtina savo pasirinkimą skaitmeniniu parašu. Kaip alternatyva gali būti naudojamas ir mobilusis telefonas su specialia SIM kortele identifikavimuisi.
Priešingai nei balsuojant tradiciškai, rinkėjas iki rinkimų pabaigos dar gali persigalvoti – tuomet galios paskutinis atiduotas balsas.
Jei rinkėjas rinkimų dieną, kai balsuoti internetu jau nėra galimybės, ateis į įprastą rinkimų punktą ir į balsadėžę įmes popierinį biuletenį, internetu atiduotas balsas bus anuliuotas. Todėl galutinius e. balsavimo rezultatus galima sužinoti tik uždarius rinkimų punktus ir dar kartą atlikus balsavimo kontrolę.
