Pasak jų, E. Macronas nusprendė remtis Prancūzijos konstitucijos 49.3 straipsniu po karštligiškų susitikimų su aukšto rango pareigūnais, įskaitant ministrę pirmininkę Elisabeth Borne, iš kurių paaiškėjo, kad parlamente nėra daugumos reformai priimti.
Šaltiniai pridūrė, kad per nepaprastąjį vyriausybės posėdį, kuriam pirmininkavo E. Macronas, buvo nutarta taikyti šį straipsnį.
Sprendimas apeiti parlamento balsavimą reiškia, kad vyriausybė gali priimti teisės aktą, kuriuo pensinis amžius padidinamas nuo 62 iki 64 metų, nerizikuodama pralaimėti balsavimo parlamente.
Tačiau taip pat kyla pavojus, kad tai gali dar labiau pakurstyti protestus ir streikus, kurie pastaraisiais mėnesiais krėtė Prancūziją, be to, opozicijai suteikiama teisė nedelsiant inicijuoti balsavimą dėl pasitikėjimo parlamente.
Pranešimuose nurodoma, kad valdančiajai partijai, kuri per praėjusių metų rinkimus prarado absoliučią daugumą, trūksta vos kelių balsų, kad būtų galima priimti įstatymą.
Opozicija su įniršiu reagavo į sprendimą išvengti balsavimo po kelias savaites trukusių diskusijų dėl pensijų įstatymo. „Kai prezidentas neturi daugumos šalyje, neturi daugumos Nacionalinėje asamblėjoje, jis privalo atsiimti savo įstatymo projektą“, – sakė Socialistų partijos vadovas Olivier Faure.
