Abi JAV sąjungininkės siekia įveikti nesutarimus dėl Japonijos kolonijinės ir karo laikų praeities bei kuo greičiau sustiprinti ryšius saugumo bei ekonomikos srityse. Tai pirmas per 12 metų kartas, kai Pietų Korėjos valstybės vadovas, lydimas žmonos, atvyko į kaimyninę Japoniją dvišalių derybų. Vizitas vertinamas kaip akivaizdus kaimynių suartėjimo ženklas.
Abi šalys ketvirtadienį paskelbė, kad Japonija nutrauks Pietų Korėjai skirtų puslaidininkių medžiagų eksporto kontrolę, o Seulas atsiims skundą, pateiktą Pasaulio prekybos organizacijai.
Įtempti Japonijos ir Pietų Korėjos santykiai itin pablogėjo 2018 m., kai Pietų Korėjos teismas nurodė Japonijos įmonėms išmokėti kompensacijas karo metų priverstinio darbo aukoms ir jų šeimoms. Japonija su tuo nesutiko ir tvirtino, kad kolonijinių laikų ginčai buvo išspręsti 1965 metais. Tais metais diplomatiniai ryšiai buvo normalizuoti, Tokijas suteikė Seului paskolų ir maždaug 800 mln. JAV dolerių ekonominę pagalbą.
Santykiams nutrūkus, abi šalys įvedė prekybą ribojančias priemones ir sustabdė bendradarbiavimą keliose srityse. Pietų Korėjos gyventojai taip pat boikotavo japoniškas prekes, įskaitant alų, kosmetikos gaminius ir automobilius.
Prieš atvykdamas į Japoniją Yoon Suk Yeolas paskelbė planą sumokėti kompensacijas už priverstinį darbą, Tokijui tiesiogiai nedalyvaujant.
Tarptautiniu mastu Azijos kaimynių ir svarbiausių JAV sąjungininkių suartėjimas vertinamas palankiai, bet susitarimas dėl kompensacijų už priverstinį darbą sukėlė pasipriešinimą pačioje Pietų Korėjoje.
