Juo remiantis, visi sektoriai turės pateikti planus, kaip iki 2030 metų sunaudoti 10 proc. mažiau vandens. Be to, iki to laiko pakartotinai turės būti panaudota 10 proc. jau naudoto vandens. Šiuo metu Prancūzijoje panaudojama tik 1 proc. vadinamųjų pilkųjų nuotekų, o, pavyzdžiui, Ispanijoje – 15 proc. Taip pat tikimasi supaprastinti taisykles, kad būtų skatinamas lietaus vandens naudojimas.
Ateityje vandens kainas bus nustatoma pagal suvartojamą kiekį. „Tai nereiškia, kad vanduo bus brangus“, – aiškino E. Macronas. Aukštesnės kainos bus numatytos tik už „komfortišką vartojimą“, pridūrė jis, tačiau pavyzdžių neįvardijo.
Ateityje mažiau vandens turės suvartoti ir Prancūzijos branduolinės elektrinės. „Turime pritaikyti savo atomines jėgaines prie klimato kaitos“, – kalbėjo E. Macronas. Būsimos investicijos leis „aktyviau naudoti uždarus ciklus“. Praėjusią vasarą buvo pristabdytas kelių jėgainių darbas, nes kilo grėsmė, kad aušinimo vanduo pernelyg įšildys upes, kuriose mažas vandens lygis.
Pasak E. Macrono, daugiau kaip pusė iš gamtos gaunamo vandens Prancūzijoje naudojama elektros energijos gamybai. Aplinkos ministerija trečiadienį paskelbė naujus skaičius, anot kurių, branduolinės elektrinės sunaudoja tris kartus mažiau vandens nei iki šiol manyta.
Prezidentas paskelbė apie didelę finansinę paramą, kad būtų įgyvendintas efektyvesnis vandens vartojimas. Apie 180 mln. eurų kasmet bus skiriama pažeistiems vamzdynams remontuoti. Šiuo metu per vandentiekio vamzdžius prarandama apie 20 proc. vandens, kai kuriuose regionuose – net iki pusės.
