Su lrytas.lt savo įžvalgomis apie situaciją JAV ir šios bylos įtaką artėjantiems šalies prezidento rinkimams pasidalijo viešųjų ryšių ekspertas Mykolas Katkus ir komunikacijos ekspertas Aidas Puklevičius.
Kaltinimai D. Trumpui
JAV buvusiam prezidentui kaltinimai, dėl 130 000 JAV dolerių mokėjimo pornografinių filmų žvaigždei Stormy Daniels, kad ši nuslėptų tarp jų buvusį romaną artėjant 2016 m. prezidentinei rinkimų kampanijai, buvo pareikšti dar praėjusią savaitę.
Tyrimas atskleidė ir dar vieną moterį – Karen McDougal, su kuria D. Trumpas taip pat turėjo romaną ir kuri buvo pirmoji moteris, kuriai buvusio prezidento vardu buvo atliktas mokėjimas. Prieš prezidento rinkimus K. McDougal pasirašė 150 tūkst. dolerių vertės sutartį, pagal kurią savo istoriją patikėjo bulvariniam laikraščiui „National Enquirer“. Tačiau straipsnis taip ir nebuvo išspausdintas, o moters tvirtinimu, ji buvo apgaule priversta tylėti.
Mokėjimai už tylėjimą nėra neteisėti, tačiau per antradienį įvykusį teismo posėdį paskelbtuose kaltinamuosiuose teigiama, kad D. Trumpas klastojo Niujorko verslo dokumentus, kad nuslėptų nusikalstamą elgesį, dėl kurio 2016 m. prezidento rinkimų metu nuo balsuojančios visuomenės buvo nuslėpta žalinga informacija.
34 kaltinimus dėl verslo dokumentų klastojimo, kurie patys savaime yra nusižengimai, Manhatano apygardos prokuroras Alvinas Braggas pateikė kaip nusikaltimus. Dėl to jo komanda turės įrodyti, kad dokumentai buvo suklastoti siekiant nuslėpti ar padėti įvykdyti kitą nusikaltimą. Kitas posėdis Manhateno byloje vyks gruodžio 4 d.
„Pagal JAV teisę prokuroras kol kas aiškiai nepasakė į kokį kitą nusikaltimą (nusižengimai) vedė. Tačiau jei veda į kitą nusikaltimą, vadinasi, tai jau yra baudžiamoji byla“, – situaciją komentavo viešųjų ryšių specialistas M. Katkus.
Anot jo, šie kaltinimai D. Trumpui – ne vieninteliai, yra kur kas rimtesnių bylų. Šiuo metu lygiagrečiai vyksta tyrimai dėl buvusio prezidento vaidmens galimai spaudžiant pareigūnus Džordžijos valstijoje 2020 metų rinkimų balsų skaičiavimo metu. Be to, tiriamas jo vaidmuo potencialiai skatinant 2021 metų sausio 6-osios minios išpuolį prieš Kongresą.
Minėtose bylose sprendžiami rimtesni konstituciniai klausimai, tad JAV politikos apžvalgininkų nuomone, diena, kai buvusiam prezidentui Manhatano teisme buvo pareikšti kaltinimai nusikaltimu, visada bus prisimenama, tačiau galimai vertinama labiau kaip grėsmingo proceso D. Trumpui pradžia nei kaip istorinė kulminacija.
Kas laukia buvusio prezidento?
Niujorke D. Trumpui pateikti kaltinimai yra žemiausios kategorijos nusikaltimai, už kuriuos numatyta maksimali ketverių metų laisvės atėmimo bausmė. Tačiau, anot M. Katkaus, nėra didelės tikimybės tokiai situacijai susiklostyti.
„Ar D. Trumpas už šiuos kaltinimus, kurie iškelti Niujorke, gali būti nuteistas? Tikrai taip. Ar jis už juos gali sėsti į kalėjimą? Šansų labai nedaug, bet teistumą tikrai gali gauti“, – teigė ekspertas.
Užsienio ekspertų vertinimu, nuteisti D. Trumpą arba pasiųsti jį į kalėjimą – sudėtinga, nes byla gali būti grindžiama nepatikrinta teisine teorija. JAV teisės ekspertų teigimu, Niujorko prokurorai dar niekada anksčiau nebuvo sujungę kaltinimo verslo dokumentų klastojimu su valstijos rinkimų įstatymo pažeidimu byloje, susijusioje su prezidento rinkimais ar bet kuria kita federaline rinkimų kampanija.
„Įžengta į tokią teisinę icognitus, kad nieks šiuo metu negali atsakyti nei kaip teisėjas kvalifikuos ir kokias rekomendacijas perduos prisiekusiųjų žiuri, nei kaip prisiekusiųjų žiuri nuspręs. Aišku tik, kad 34 kaltinimai, bet iš esmės juose nėra nieko naujo, ką mes būtume išgirdę faktine prasme, nebent jų teisine traktavimo prasme, kad tai buvo sąmokslas nuslėpti nuo rinkėjų svarbią informaciją, o tai prieštarauja Niujorko valstijos rinkimų įstatymui“, – laidai „Nauja Diena“ teigė komunikacijos ekspertas A. Puklevičius.
Dėl bylos sudėtingumo gali būti, kad kol ji bus visiškai išspręsta, teks bylinėtis ne vienerius metus. JAV teisės ekspertų teigimu, tikėtina, kad byla gali pasiekti ir Aukščiausiąjį Teismą.
Poveikis politinei karjerai
D. Trumpas pernai lapkričio 15 d. oficialiai paskelbė vėl sieksiantis JAV prezidento posto 2024 m. rinkimuose.
Nepaisant to, ar D. Trumpas bus pripažintas kaltu, ar ne, tai neužkirs jam kelio kandidatuoti rinkimuose 2024 m. ar būti išrinktu JAV prezidentu. JAV konstitucija iš kandidatų reikalauja tik trijų dalykų – jis turi būti gimęs JAV, ne jaunesnis kaip 35 metų amžiaus bei gyventi JAV ne mažiau kaip 14 metų.
Politiniu požiūriu kandidatui, kuriam pareikšti kaltinimai gali būti sunkiau laimėti balsų. A. Puklevičiaus teigimu, šiuo atveju D. Trumpas paprasčiausiai turės mažiau laiko rinkiminei agitacijai ir mitingams, nes dėmesį teks skirti ir teisminiams procesams, kas gali nulemti prastesnį jo pasirodymą politinėje kovoje.
„Kaip aiškėja, bent kol kas, D. Trumpas gavo didelį kozirį. Iš esmės D.Trumpo šou vėl vyksta, – vertino M. Katkus. – Visi respublikonų kandidatai dabar turi šansą pasakyti: arba, kad D. Trumpas yra blogas, arba, kad jis yra geras ir jam pritariama, tokiu būdu tapdami tik antros eilės veikėjais. Tai reiškia, kad D. Trumpas susiurbia visą dėmesį į rinkimus, į savo asmenį.“
„Visa žiniasklaida – respublikonų ar demokratų – yra ten. Dar reikia prisiminti kitą aspektą, D. Trumpas atgaus savo „Twitter“. Pagal kontraktą jis dabar įsipareigojęs socialiniam tinklui „Truth Social“ prie kurio steigimo jis prisidėjo ir su kuriuo turi susitarimą nerašyti iki liepos mėnesio kituose soc. tinkluose. Liepą jis turėtų grįžti į „Twitterį“ ir „Facebook“, tai mes turėsime dar daugiau triukšmo“, – tęsė jis.
M. Katkaus teigimu, kitiems respublikonų kandidatams į prezidento postą – Ron DeSantisui, Nikki Haley, Mike'as Pompeo ar buvusiam viceprezidentui Mike'as Pence'ui reikės pakovoti dėl dėmesio viešojoje erdvėje. Šios bylos kontekste būtent šie respublikonai, kurie norėtų būti post-Trump eros politikai, bus didžiausi pralaimėtojai.
„Pasakyti, kad atėjo laikas būti post-Trump politiku, kai dar nepasibaigė D. Trumpo era, yra labai komplikuota. Kol kas atrodo, kad jo reitingai auga, o visų kitų mažėja“, – teigė jis. Nors apklausos ir rodo augantį D. Trumpo populiarumą bylos kontekste, vis dėlto šalies mastu dauguma balsavimo teisę turinčių piliečių kaltinimus buvusiam respublikonų lyderiui gali laikyti pagrįstais, dėl ko jam būtų daug sunkiau užimti JAV prezidento postą 2024 m.
„D.Trumpo įtaka rinkėjams bendruose rinkimuose, panašu, kad yra neigiama, tas labai žavi demokratus, Joe Bideną, kuris visai norėtų turėti antrąją kadenciją demokratų valdžios, – sakė M. Katkus. – Demokratams gerai, kad būtų ne Ron DeSantisas, kuris yra kur kas labiau išrenkamas kandidatas šalies mastu pagal apklausas ir tyrimus nei D.Trumpas.“
Susiskaldymas ir Trumpo fenomenas
Prieš antradienį įvykusį svarbų pirmąjį buvusio JAV prezidento kaltinimą baudžiamosiose bylose buvo baiminamasi, kad D. Trumpas atsakys tokiu įniršiu ir kurstymu, kas pagilins nesutarimus šalyje ir įžiebs naują sumaištį, galinčią dar labiau pakenkti gyvybiškai svarbioms politinėms ir teisminėms institucijoms.
Anot M. Katkaus, D. Trumpo taktika teismuose yra susiformavusi dar 1973 metais, kai jis turėjo pirmąjį teismą. Jį teismuose mokė elgtis Roy'us Cohn – garsus respublikonų strategas ir buvusio JAV prezidento Richardo Nixono patarėjas. R.Cohn jį išmokė dalykų – viešai pulti, spausti aukas arba žmones, kurie iškėlė jam bylas, o tada tyliai susitarti. Viešųjų ryšių eksperto manymu, ši byla irgi gali pasibaigti tam tikru susitarimu.
„Niekas taip nedidina poliarizacijos kaip žodis Trumpas. Nėra tokio poliarizuojančio politiko nei tarp demokratų, nei tarp respublikonų, – sakė M. Katkus. – Jo grįžimas į centrines laikraščių vietas po 2,5 metų pertraukos pralaimėjus rinkimus iškart sukelia poliarizaciją ir ta poliarizacija šiuo atveju naudinga, visų pirma, demokratams, nes jie mano, kad tai į rinkimus pritrauks daugiau žmonių, kurie nenorės D. Trumpo prezidento poste.“
D. Trumpas jau dabar neabejotinai išnaudojo padėtį kalbėdamas apie sąmokslą – ne tik kaip prieš buvusį prezidentą, bet ir būsimų rinkimų kampanijos dalyvį. Kova prieš neva korumpuotą elitą pasirodė kaip veiksminga politinė žinutė ir anksčiau, sugebanti sutelkti D. Trumpo rėmėjus.
Jau dabar byla padeda D. Trumpui mobilizuoti savo rėmėjus ir sėkmingai rinkti lėšas savo rinkiminei kampanijai. Anot D. Trumpo atstovų, per 24 valandas po kaltinimų paviešinimo jo kampanijai buvo suaukota daugiau kaip 4 mln. dolerių.
„Mūsų šalis nuėjo į pragarą“, – pareiškė D. Trumpas sąmokslo teorijų kupinoje tiradoje po teismo posėdžio. Tai taip pat peraugo į piktą pasisakymą prieš prokurorus, nepaisant to, kad antradienį per kaltinamąjį aktą teisėjas Juanas Merchanas jį įspėjo nedaryti komentarų, kurie galėtų „kelti pavojų teisinei valstybei“ arba paskatinti pilietinius neramumus.
D. Trumpas nuosekliai neigė visus nusižengimus ir pasmerkė kaltinimus kaip politinį persekiojimą: „Ši netikra byla buvo iškelta tik tam, kad sutrukdytų artėjantiems 2024 m. rinkimams. Ir ji turėtų būti nedelsiant nutraukta“.
A.Puklevičiaus teigimu, D. Trumpas pasižymi agresyvia, aiškia retorika, pateikdamas save, kaip elito, kuris kontroliuoja politiką ar instituciją, priešu.
„Jo lūpomis yra išsakoma kritika Vašingtono establishment (liet. elitas, kontroliuojantis politinę santvarką), apie kurį žmogus gyvenantis, pavyzdžiui Konektikute ar Arizonos periferijoje, yra įsitikinęs – ten daugiau nieko neveikiama tik kaip bandoma išdurti tą paprastą, vargšą žmogų. Tai būdinga ne tik Amerikai, tai yra visur“, – teigė komunikacijos ekspertas.
Pasak eksperto, Trumpo fenomenas atsirado dėl Amerikoje populiaraus reiškinio – politikos televizacijos. Buvęs JAV prezidentas – žmogus, kuris yra televizijoje. Iš pradžių jis buvo spaudoje, dažniausiai Niujorko bulvarinėje, vėliau jis atsirado rekordus mušančiame realybės šou „Mokinys“ (angl. „The Apprentice“), kur jį pamatė didžioji dalis Amerikos.
„Vis daugiau atsirado jo sėkmės istorijų, tiek per jo gerai parduodamas saviauklos, savęs tobulinimo knygas, tiek per gausybę interviu. Iš to atsirado fenomenas, jis gamina antraštes, o antraštės parduoda tiražus – tai yra žiniasklaidos dėmesys“, – nurodė A. Puklevičius.
„Kai jis nusileido ekskavatoriumi ir pareiškė apie savo norą kandidatuoti į JAV prezidentus, nepaisant to, kad prieš tai kokius tris kartus grasino, kad eis, jis pagamino tiek medžiagos apie save spaudai, žiniasklaidai, kad aplenkti negalėjo jokios kitos kitų kandidatų užpirktos reklamos, o kaip bebūtų šiuolaikinė visuomenė yra priklausoma nuo to, kas vyksta viešajame diskurse“, – pridūrė jis.
