Rusijos paskirti pareigūnai Kryme tikina, kad turizmo sezonas pusiasalyje šią vasarą įvyks, kad ir kas nutiktų. Tarp jų yra ir Krymo administracijos vadovas Sergejus Aksionovas, kuris neseniai padarė iš karto du pareiškimus šiuo klausimu.
„(Turizmo sezonas, – red.) įvyks šimtu procentų... Atsižvelgdamas į priemones, kurių imtasi prezidento nurodymu, galiu iš karto pasakyti: Krymui niekas negresia. Teisėsaugininkų čia daugiau nei pakankamai, nematau jokių pavojų, atskirų apribojimų turistams čia nebus“, – pasakojo jis.
S. Aksionovas šią temą išplėtė interviu laikraščiui „Izvestija“. Turistai, pasak jo, atvyks nepaisant to, kad jau daugiau kaip metus į Krymą neskraido jokie lėktuvai: „Mūsų pagrindinis uždavinys – maksimaliai išnaudoti Krymo tilto pajėgumus. Šį sezoną bus padidintas keleivinių traukinių skaičius. Svarstome visas galimybes padidinti keleivių srautą.“
Tuo tarpu praėję metai jau parodė, kad dėl prasidėjusios Rusijos agresijos prieš Ukrainą žmonės nebenori atostogauti aneksuotame pusiasalyje. Netgi oficialiais Rusijos duomenimis, bendras turistų srautas 2022 m., palyginti su 2021 m., sumažėjo beveik trečdaliu – 6,5 mln. žmonių, palyginti su 9,5 mln.
Vasarą Kryme atostogavo tik 4,2 mln. žmonių, t. y. 19 proc. mažiau nei prieš metus. Apgyvendinimo įstaigų užimtumas vidutiniškai siekė apie 60 procentų, o kai kur neviršijo 10–15 procentų. Pats S. Aksionovas pripažino nesėkmę: „Suprantame, kad sezonas nepavyko iki galo.“
Kartu Ukrainos ekspertai dar prieš karą pastebėjo, kad Rusijos pareigūnai nuolat pervertina turistų statistiką. Turistu jie laiko kiekvieną asmenį, vienaip ar kitaip atvykusį į Krymą, net jei tai vietinis gyventojas, kuris reguliariai keliauja už pusiasalio ribų ir po to grįžta namo. Taigi, tikėtina, kad 2022 m. Kryme atostogautojų skaičius buvo gerokai mažesnis. Sergejus Vikarčiukas, buvęs Jevatorijos miesto tarybos Kurortų ir turizmo departamento vyriausiasis specialistas, mano, kad maksimalus galimas turistų skaičius Kryme 2023 m. yra 3 mln.
2023 m. vasarą Krymas gali tapti dar nesaugesne vieta, jei Ukrainos ginkluotosios pajėgos pradės kontrpuolimą šalies pietuose. Fronto linijos artumas gąsdina Rusijos turistus, todėl jie neskuba užsisakyti kelionių. Be to, Sevastopolyje ir Džankoje buvo vykdomos bepiločių lėktuvų atakos.
Krymo mažųjų viešbučių asociacija pranešė, kad iki kovo pradžios vasarai vidutiniškai buvo rezervuota tik 10 proc. kambarių: Sevastopolyje ir pietinėje pakrantėje keliautojai rezervavo 15 proc. kambarių, o vakarinėje pusiasalio dalyje – ne daugiau kaip 5 proc.
Nesėkmės tikimasi ir vaikų organizuoto turizmo srityje: vasario mėnesį buvo parduota tik 8 proc. kelialapių į vaikų poilsio vietas Kryme.
Krymo patrauklumo neprideda ir gynybinių įrenginių statyba paplūdimiuose. Neįmanoma nukreipti visuomenės dėmesio nuo aktyvių kasinėjimų pakrantės zonoje: tranšėjų ilgis, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų duomenimis, jau siekia apie 200 kilometrų. Todėl Krymo pareigūnai pakeitė taktiką. Jei praėjusį rudenį jie uoliai tylėjo apie kasinėjimus, tai dabar pareigūnai jais net giriasi. Anot S. Aksionovp, tranšėjų linijos statyba „vyksta pagal planą“.
„Vėliau į šias vietas nuvešime turistus“, – aiškino jis.
Tie rusai, kurie vis dėlto norės šią vasarą pasimėgauti Krymo grožiu, susidurs su akivaizdžiomis transporto problemomis. Tikimasi, kad lėktuvai į pietinių regionų oro uostus neskraidys iki pat karo pabaigos. Mažai kas išdrįs keliauti į Krymą ir „sausumos koridoriumi“ per neseniai okupuotas teritorijas, kur oficialiai galioja karo padėtis ir kur bet kurią akimirką gali atsinaujinti aktyvūs karo veiksmai.
Turistams taip pat gali tekti susidurti su valandų valandas trunkančiomis transporto spūstimis tilto per Kerčės sąsiaurį prieigose.
Federaliniai pareigūnai pripažįsta, kad turistų skaičius Kryme šiais metais ir toliau mažės. Tą patį teigia ir kelionių pramonės ekspertai.
Krymo viešbučių savininkai ir kelionių organizatoriai tikisi reguliaraus vasaros uždarbio, tačiau jie pripažįsta, kad šiemet gero turistinio sezono tikimybė yra menka. Keliones laivais organizuojančios įmonės darbuotoja Marina skundžiasi, kad Rusijos kariuomenė nuo praėjusio rudens uždraudė pramoginiams laivams plaukioti Sevastopolio įlankoje.
„Balaklavoje galima plaukioti, o Sevastopolyje – ne. Net dėl vasaros yra didelis klausimas“, – nurodė ji.
Viešbučio Rytų Kryme savininkė Nadežda Kuriačich patvirtina, kad išankstinių užsakymų vasarai šiemet yra beprecedentiškai mažai.
„Dabar jie tai vilkina iki paskutinės minutės. Niekas neplanuoja iš anksto, nes nežino, kas bus“, – teigė šeimininkė.
Rusijos socialinės ir politinės struktūros ypatumai bet kokiu atveju aneksuotam pusiasaliui suteiks tam tikrą poilsiautojų skaičių. Po 2014 m. į Krymą atostogauti valstybės lėšomis siunčiami Rusijos saugumo pareigūnai ir jų šeimos nariai, taip pat subsidijuojamų kuponų turėtojai. Karas, uždaryti oro uostai ir tranšėjos paplūdimiuose neprivers Kremliaus atsisakyti šios praktikos. Todėl dalis turistų savanoriškai ir privalomai vyks ilsėtis ir atgauti jėgas į Krymą – tokį požiūrį palaiko Rusijos paskirta pusiasalio valdžia.
Ekspertai pažymi, kad priverstinis kai kurių rusų noras vykti atostogauti į Krymą, prieštaraujantis sveikam protui ir savisaugos instinktui, yra socialinis reiškinys.
„Šia tema domiuosi nuo praėjusių metų. Logiškai mąstant, tikėjomės, kad rusai labiau baiminsis keliauti į Krymą, tačiau jie, kaip paaiškėjo, nekreipė didelio dėmesio į Ukrainos pareiškimus dėl teritorijų grąžinimo. Tada buvo istorija su tiltu [per Kerčės sąsiaurį], ir vėl maksimaliai buvo atidėti kelionių į Krymą planai savaitei ar dviem. Net ir dabar, nepaisant žmonių, kurie ten yra ir mato viską, kas vyksta, pasakojimų, jie ten važiuoja“, – pastebėjo sociologas Kirilas Chmarskis.
Pasak jo, dar vienas naujųjų laikų bruožas yra tas, kad dėl karo metu Rusijoje pablogėjusios ekonominės padėties atostogos net ir fronto zonoje tapo neprieinamos daugumai šalies gyventojų. Dabar už kelionę į Krymą gali susimokėti tik tie, kurie turi šiek tiek santaupų.
„Likusieji dabar negali sau daug ko leisti. Kainos nuolat kyla, atlyginimai vėluoja, o patys darbdaviai dabar atsidūrė tokioje padėtyje, kad gali prarasti nemažą dalį darbuotojų. Todėl jei kas nors iš vadinamojo bazinio elektorato dabar ir gali keliauti į Krymą, manau, kad tai bus tie, kurie gali ten nuvykti autobusu, t. y. aplinkinių teritorijų gyventojai“, – sako sociologas.
Be to, daugelis rusų ir toliau keliauja į Krymą karo metu dėl stipraus propagandos poveikio. Žmonės yra „apsvaigę nuo savo pačių didybės“, todėl „nelabai supranta, kas vyksta. Jie šventai tiki savo saugumu ir nebaudžiamumu. Štai kodėl jie keliauja į Krymą“, – sakė jis.
Parengta pagal RFE/RL inf.
