Mečys Laurinkus. Suomijai tapus NATO nare – galutinis Rusijos ir Vakarų susidūrimas

Suomija tapo 31-ąja NATO nare. Stipria nare, ne bekraite. J.F.Dunniganas ir A.Bay solidžioje studijoje „Greitas ir purvinas gidas į karą“ (2008 m.) pateiktoje pasaulio šalių kariuomenių reitingo (15 rodiklių) lentelėje Suomija Europoje iš 38 valstybių yra dvyliktoje vietoje – tarp Ukrainos ir Olandijos. Lietuva – trisdešimta.

Suomijos ir NATO vėliavos plevėsuoja Užsienio reikalų ministerijos kieme Helsinkyje.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Suomijos ir NATO vėliavos plevėsuoja Užsienio reikalų ministerijos kieme Helsinkyje.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Kovo 11, iškilmingas minėjimas, Mečys Laurinkus<br>V.Skaraičio nuotr.
Kovo 11, iškilmingas minėjimas, Mečys Laurinkus<br>V.Skaraičio nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

Apr 9, 2023, 11:02 AM, atnaujinta Apr 9, 2023, 11:03 AM

Žinoma, per 14 metų daug kas pasikeitė, patobulėjo. Nors pastarosiomis dienomis girdimi debatai apie Lietuvos kariuomenės problemas žmonėms kelia daug klausimų ir apie savas gynybines pajėgas, ir apie NATO.

Suomijos tapimas Aljanso nare tiek valstybės viduje, tiek išorėje, nors ir buvo pareiškusi solidarumą su Švedija, kurios narystę NATO blokuoja Turkija, nebuvo sudėtingas. Tačiau yra pastebimas skirtumas nuo ankstesnių NATO plėtros etapų po SSRS ir Varšuvos bloko griuvimo.

Anksčiau (po 1990 m.) labai menkai buvo domimasi ir svarstoma, kaip reaguos Rusija. Ir pati Rusija, jau vadovaujama V.Putino, reagavo į procesą kaip į oro permainą – pradėjo lyti naujais NATO nariais. Žinomas rusų politologas M.Zigaris vienoje savo knygų mini, kad V.Putinas apie Lietuvos ir kompanijos narystę NATO sužinojo pietaudamas. Numojo ranka, ir tiek.

Dabar Maskvos reakcija lyg ir tradicinė – esą imsimės reikiamų atsako priemonių. Kokios jos, dar neaišku, bet Vakarų ausys statesnės nei anksčiau. V.Putino pareiškimas apie branduolinio ginklo dislokavimą Baltarusijoje aptariamas gana nervingai.

Beje, V.Putinas ir jo aplinka seniai suprato, kad Baltijos jūros tapimas NATO vidaus ežeru yra tik laiko klausimas. Lieka tik karinės gyvybės linija tarp Sankt Peterburgo ir Kaliningrado. Vienintelė išeitis – militarizuoti anklavą. Paversti jį, kaip viešai ir patys rusai įvardija, „pistoletu prie NATO smegenų“. Didelio karo atveju – skubiai organizuoti logistinį tiltą su Baltarusija.

Aišku, atsinaujinančiai Rusijos imperijai automatiškai kilo kita strateginė problema – karinio jūrų laivyno likimas Sevastopolyje. Dar 1993–1994 m. B.Jelcinas (pagal naujai atskleistus dokumentus) atkreipė į tai dėmesį, bet viską užgožė įvykiai Čečėnijoje.

Ukrainos Maidano metu Rusijos karinė strategija Kryme pakibo ant plauko. Bet dar iki tų dienų Rusijos karinio laivyno Kryme tema net valdant V.Janukovyčiui tapdavo aštrėjančių santykių tarp Maskvos ir Kijevo priežastimi.

Paskutinis iki Maidano premjeras N.Azarovas išleido gana objektyvių atsiminimų knygą „Ukraina kryžkelėje“. Joje minimas 2010 m. epizodas, kai prezidentaujant D.Medvedevui, o iš tikrųjų vadovaujant tuomečiam premjerui V.Putinui Ukraina buvo ultimatyviai spaudžiama pratęsti nuomą Rusijos kariniam laivynui dar 25 metus. Siekusi nuomą sutrumpinti iki dešimties metų Ukraina pasidavė. (Beje, N.Azarovo knygoje daug kitų, bent jau man nežinomų, Maidano išvakarių, prisimenant ir Vilnių, detalių.)

Kremlius niekada ir neslėpė, kuo jam reikšmingas Krymas. Jį aneksavus V.Putinas atvirai pasakė, esą jis visiškai nepageidaująs po visų permainų Ukrainoje atvykęs į Sevastopolį vietoj savo karinio laivyno vadų ten susitikti su JAV „marinais“.

Likus minimalioms karinėms galimybėms Baltijos jūroje strateginė pozicija Juodojoje jūroje Rusijai tampa išskirtinės svarbos. Ir dėl šios pozicijos Maskva kovos nagais ir dantimis.

Lemiamam mūšiui, jei tik toks įvyks, Rusija sutemps viską, ką turi. Ir stengsis fronte perlaužti situaciją savo naudai dar iki NATO viršūnių susitikimo Vilniuje.

Yra daug politologų, kurie karą Ukrainoje vertina plačiau nei strateginį teritorinį mūšį. Lenkų politologas A.Koniuszewskis mano, kad šis konfliktas turi būti traktuojamas kaip Rusijos susidūrimas su Vakarais.

Jo teigimu, tai atidėta Antrojo pasaulinio karo pabaiga. Autoriaus nuomone, dabartinė pasaulio situacija yra tokia, kad Rusija šioje priešpriešoje laimės.

Išskleisdamas savo pesimistinę išvadą A.Koniuszewskis keliasi mintimis į istoriją, kai Rusija nuo Petro I laikų, po švedų pralaimėjimo prie Poltavos ir sustiprinusi savo įtaką silpstančioje Žečpospolitoje, tampa nuolatiniu europietiško politinio peizažo elementu. Rusija dalyvavo ilgoje grandinėje įvairių karų, koalicijose ir viena pati.

Rusija su Europos žemynu buvo susijusi plačiais ekonominiais ryšiais. Ar jie išliks ateityje? Autorius tuo abejoja, ypač turint omenyje dabartinį konfliktą, kuris, pasinaudojant geopolitiniu terminu, įvardijamas kaip susidūrimas vakariniame Didžiosios Stepės pakraštyje.

Tarp daugelio įvairių šio konflikto aspektų svarbus jo kovos tarp civilizacijų pobūdis, įtraukiant ir religiją. Ir tai esanti mirtina kova, kuri buvo prognozuojama žlugus Trečiajam reichui, bet kuri užsitęsė „šaltosios taikos“ metu, ir dabar gyvename lemiamame etape.

Konflikto pradžia – Pirmojo pasaulinio karo pabaiga, Bresto sutartis, kuri nutraukė Vidurio Europos valstybių kovą su Rusija. Tačiau, straipsnio autoriaus įsitikinimu, tai ugnies nutraukimas, o ne taikos sutartis.

Ir štai dabar dalyvaujame galutiniame Rusijos ir Vakarų susidūrime. Tik dabar vadovauja ne vokiečiai, o anglosaksai.

Iš esmės tai kova už tai, kas, pavartojant garsų geopolitinį terminą, vadovaus europietiškai Hartlando (geografo H.Mackinderio išrastas terminas) daliai.

„Dabartinė pasaulio situacija tokia, kad Rusija šiame konflikte vėl laimės, žinoma, jeigu dėl kurių nors aplinkybių nepraloš“, – taip A.Koniuszewskis užbaigia straipsnį. Kaip atsitiks, pamatysime.

Tokius straipsnius vis įdomiau ir skaityti, ir pagalvoti apie tai, kas sakoma, užuot svarsčius, tikras ar netikras komunistas buvo prezidentas G.Nausėda.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.